Įrašai

Sukilimo pradžia Panevėžyje ir jo apylinkėse

2013 10 02

Į parodos pradžią

Pagal: Mažylis, Bronius. 1863 metų sukilimo atgarsiai Paįstrio apylinkėse.- Panevėžys, 1998. - 19 p.


 

Revoliucinis pakilimas Lietuvoje pasireiškė po 1861 m. vasario mėn. 27 d. įvykių Varšuvoje, kur caro valdžia sušaudė demonstrantus. Lietuvoje buvo pradėti giedoti lenkiški patriotiški himnai, vadinami „maištingais“.

Panevėžio mieste „maištingų“ himnų giedojimas, įgavęs antivyriausybinį pobūdį buvo pradėtas 1861 m. balandžio mėn. 14 d. Tą dieną buvo suvažiavę dvarininkai peržiūrėti kandidatų į taikos tarpininkus sąrašų. Vietiniai ir suvažiavę iš kitų parapijų kunigai atlaikė iškilmingas pamaldas už žuvusius Varšuvoje. Šių pamaldų metu buvo giedami „maištingi“ himnai. Plakatas 1863 m. sukilimo metu platintas Žemaitijoje.

Birželio mėn. 11 d. šv. Roko atlaidų metu himnų giedojimas vėl pasikartojo, vadovaujant Panevėžio gimnazijos tikybos mokytojui kun. Kareivai, Po to tas giedojimas kartojosi kiekvieną sekmadienį, pradžioje lenkiškai, o po to lietuviškai.

Birželio 19 d. vėl buvo pamaldos už žuvusius Varšuvoje, kurias atlaikė kunigai Montvidas, Mackevičius, Kareiva. (Vyskupas M. Valančius, pasiteisindamas caro valdžiai rašė, kad tos pamaldos buvę už mirusį rašytoją Lelevelį). Birželio 22 d. Dievo Kūno šventės metu buvo procesija į Panevėžio miestą su trimis pastatytais altoriais, iš kurių vienas buvo gedulingas. Toje procesijoje buvo giedamas „maištingas“ himnas.

Po to švenčiant Lietuvos ir Lenkijos unijos dieną, liepos 31 d.(?) be pamaldų, buvo surengtas pasilinksminimas už miesto. Susirinkę vyrai buvo pasipuošę „konfederatėmis“, o moterys - baltomis sukniomis su mėlynais kaspinais. Šio pasilinksminimo metu, kun. Mackevičius savo griežtoje kalboje ragino neapkęsti rusų valdžios. Kun. Montvidas aiškino, kad baudžiavos panaikinimas, dvarininkų, o ne imperatoriaus nuopelnas. Šio pasilinksminimo metu kun, Mackevičius ir Kareiva dalino knygeles su himnais. Dvarininkas Belozaras, padedant valstiečiui Juozapui Strikiui iškėlė revoliucinę vėliavą su dviem lenkų ereliais.

„Maištingų“ himnų giedojimas Panevėžio bažnyčioje buvo pakartotas rugpjūčio mėn. 27 d. ir rugsėjo mėn. 1 bei 8 dienomis, esant daug žmonių. Už giedojimą pirmą kartą buvo suimti du valstiečiai, o antrą kartą keletas žmonių. Visi jie buvę paleisti, nes sakėsi, nežinoję, kad negalima šių himnų giedoti. Rugsėjo 8 d. už himno giedojimą buvo suimtas bažnyčioje, vienas iš giedojusių, Dombrovskis. Dėl šio įsiveržimo į bažnyčią kanauninkas Kubilinskis parašė pranešimą Telšių vyskupui M. Valančiui, o šis - skundą caro valdžiai.

Kitą dieną, šeštadienį, kunigas Mackevičius ir naujai paskirtas kun. Kirkilas pasakė pamokslus, raginančius priešintis valdžios įstatymams. Po to giedančių skaičius padidėjo, o sekmadienį „maištingas“ himnas buvo giedamas net keturis kartus.

Po šios šventės kun. Montvidas buvo įspėtas neleisti žmonėms giedoti to himno. Bet priešingai įsakymui, himną pradėjo giedoti pats Montvidas, atsiklaupęs sakykloje. O perspėtas, kad už giedojimą jis gali būti patrauktas atsakomybėn kun. Montvidas atsakęs: „Aš rusiškai nesuprantu“. O paskui pridūręs: „Aš turiu savo valdžią.“

Panevėžio valdžios duomenimis labiausiai maištavę netolimų vietų nuo Panevėžio dvarininkai, dalyvavę liepos mėn. 31 d. manifestacijoje.

Kauno gubernijoje valstiečių sukilimo vėliavą iškėlė kun. Antanas Mackevičius.

1863 m. kovo mėn. 8 d. A.Mackevičius Paberžės bažnyčioje iš sakyklos paskelbė sukilimo Manifestą ir paskelbė karą carizmui. Štai kaip šis momentas aprašomas vieno liudininko prisiminimuose: „Buvo daug liaudies. Mackevičius įlipo į sakyklą, pradėjo tyliai kalbėti, lėtai antivyriausybine tema, apie pasiruošimą ginkluotam sukilimui; palaipsniui jo balsas tvirtėjo, stiprėjo, veidas Švytėjo įkvėpimu, akys, pradžioje pasiblause, dabar mėtė žaibus, visa liaudis klausė su tokia įtampa, kad buvo girdėti musę skrendant: įspūdis buvo didžiulis, visi žmonės buvo įelektrinti... Jo nuoširdi kalba sujaudino susirinkusius kaimiečius, o visa bažnyčia nuo kūdikio iki senelio liejo ašaras“. Tą pačią dieną po pamokslo A. MackeviČius paliko Paberžę ir išvyko į sukilėlių sueigos vietą tarpumiškėje, vadinamoje „Puidokyne“, netoli Miegėnų.

Prasidėjo ginkluotos kovos etapas... 

1863-1864 metų sukilimo vietos Smilgių apylinkėse

Mūšiai Raguvos miškuose 

Paskutinės sukilėlių kautynės