A. H. Cheheltan. Kaligrafas

2019 08 07

Kaligrafas: romanas/ Amir Hassan Cheheltan. - Vilnius: Alma littera, 2019. - 293 p.

„Kaligrafas“ – vaizdingas ir subtiliai jaudinantis pasakojimas apie nenumaldomą troškimą gyventi, uždraustą meilę ir pastangas pabėgti nuo bado bei karo, apie skirtingų religinių krypčių susidūrimą ir islamo fundamentalistų kovą su vynu, muzika, šokiu, poezija bei joje glūdinčiomis tiesomis.

Po tėvo mirties tarp jo asmeninių daiktų aptiktas senovinis rankraštis tarsi perkelia pasakotoją į 1722 metų Iraną. Kelis amžius valdžiusi persų Safavidų dinastija pavertė savo sostinę Isfahaną gražiausiu pasaulyje miestu, jų palankumo siekė net turtingiausios Europos karalystės. Tačiau ilgainiui šacho galybei sumenkus prie miesto vartų stovinti laukinių afganų kariuomenė grasina jį užimti ir sunaikinti.

Rankraštyje pasakojama apie didžiojo Isfahano kaligrafo – seno sufijaus ir mistiko, dailiai perrašiusio didžiojo poeto Rumi veikalą, – vaikaitį Alahiarą. Mieste tikėjimo dogmas griežtai prižiūrintiems muloms Rumi knyga yra toks pat erezijos šaltinis kaip ir nedidelis kilimas, kuriame išausta pusnuogė moteris – prancūzė Mari Petit. Visi Isfahano vyrai dėl šio paveikslo eina iš proto, legendos apie jį audrina ir bręstančio Alahiaro vaizduotę.

Afganų apgulčiai užsitęsus ir pasibaigus maisto atsargoms mieste prasideda badmetis, žudynės tampa įprastiniu kasdienio gyvenimo elementu. Tačiau Alahiaras net ir sunkiausiomis akimirkomis išsaugo žmoniškumo kibirkštį. Jaunuolio širdyje liepsnojanti meilė neleidžia jam pasiduoti ir įkvepia jėgų kovai dėl išlikimo iki paskutinio atodūsio.

Amiras Hassanas Cheheltanas gimė Irano sostinėje Teherane, bet savo kūryba užsitraukęs režimo nemalonę su šeima persikėlė į Italiją. Nuo 2009 m. jau penkios jo knygos pasaulį išvydo vokiečių kalba. Paskutinio savo romano jis net nemėgino išleisti Irane, nes žinojo, kad dėl kūrinyje atskleidžiamo šiitų ir sunitų religinio konflikto bei meniškai nutapytų drąsių meilės scenų neišvengs cenzūros arba paprasčiausiai negaus leidimo.

Iš vokiečių kalbos vertė Birutė Lipavičienė.

H. Rothschild. Meilės neįmanomybė

2019 08 07

Meilės neįmanomybė: romanas/ Hannah Rothschild. - Vilnius: Tyto alba, 2019. - 582 p.

Vieno žymiausių XVIII a. prancūzų tapytojų Antoineʼo Watteau paveikslas „Meilės neįmanomybė" po šimtmečių atrastas ir parduodamas aukcione! Sensacija sukrečia meno pasaulį! Jo trokšta visi – šeicho žmona, du naujieji rusai, Prancūzijos vyriausybė, Britanijos karališkieji rūmai, pasakiškai turtinga mecenatė, repo žvaigždė ir kiti. Visi jie siekia garbės tapti šio staiga atgauto šedevro savininkais. Tačiau „Meilės neįmanomybė" turi savo istoriją...

Paveikslo atradėja – kukli virėja Anė, mėginanti Londone išgydyti sudaužytą savo širdį ir ieškanti laimės. Bet vietoje jos sendaikčių krautuvėlėje ji randa apdulkėjusį paveiksliuką, kuris turėjo tapti dovana draugui. Bandydama išsiaiškinti, kas yra paveikslo autorius, ji negalėjo nė įsivaizduoti, į kokią istoriją ją įvels šis rokoko šedevras, kokia stulbinančiai turtinga jo praeitis ir ko griebsis daugybė žmonių, norėdami šį kūrinį turėti. Jis įvelia Anę į tamsiausių Europos istorijos paslapčių labirintus, tačiau drauge grąžina jai meilės galimybę.

Tai snobiško ir dažnai groteskiško meno pasaulio satyra, gurmaniško maisto šventė su Antrojo pasaulinio karo detektyvo prieskoniu. Paslaptis, tyrimas, maistas, istorija ir meilė – viskas sumaišyta taip, kad negali atsitraukti.

Hannah Rotschild (Hana Rotšild) – dokumentinių filmų kūrėja, scenarijų autorė, Londono Nacionalinės galerijos ir Tate galerijos globėja. 2018 m. ji buvo apdovanota Britų Imperijos Ordinu už nuopelnus menui. Aristokratė, skaičiusi paskaitas apie dailę ir literatūrą Getty institute bei Karališkojoje akademijoje, apie meno pasaulį žino ne iš nuogirdų. Todėl jos pirmajame romane „Meilės neįmanomybė" gausu ne tik intrigų, sandorių ir aukcionų aprašymų, bet ir ekspertinių žinių apie tapybos istoriją.

Ir visgi tai – pirmiausia romanas apie meile nusivylusios merginos ir apie pasaulinio garso paveikslo likimus.

Iš anglų kalbos vertė Mėta Žukaitė.

R. Mataitytė. T(r)ojus

2019 08 07

T(r)ojus/ Rūta Mataitytė. - Vilnius: Gelmės, 2019. - 127 p.

Rūta Mataitytė – jau daugelį metų Norvegijoje gyvenanti ir kurianti rašytoja, Lietuvos skaitytojams pažįstama iš knygų „Svajonė apie sniegą" (2013), „Laiškai" (2013), „Gunda" (2015) ir „Jos vardas Magija" (2016). R. Mataitytė yra baigusi ne tik lietuvių ir norvegų filologijos, bet ir architektūros studijas, turi vertėjos diplomą, vertėjauja teismuose, policijoje, ligoninėse. Būtent šios asmeninės patirtys įkvepia ir autorės kuriamas istorijas, neabejotinai suteikia joms autentiškumo ir įtaigos. Ne išimtis ir „T(r)ojus" – romanas, pasakojantis pagrindinio veikėjo – advokato Trojaus Lambergo – ir jo gabiausios studentės Raminos paslaptingą ir netgi detektyvinę istoriją. Rašytojos meistriškai konstruojamas siužetas įtraukia akimirksniu – labai greitai tampa akivaizdu, jog šių dviejų, rodos, tik magistratūros studijų rišamų žmonių gyvenimai bei likimai glaudžiai susiję.

Knygos siužetas paprastas, tačiau išties intriguojantis: dėstytojo kabinete nualpsta studentė. Pabudusi ligoninėje, ji visą laiką kartoja jo vardą: Trojus, Trojus... Kodėl? Kas už to slypi – simpatija, gal net meilė, o gal – neteisybė, užniaužta neapykanta? Anot mokslų daktarės Aušros Tamošiūnienės, keisti sutapimai, įvykiai, sugrąžinantys atgal ir verčiantys permąstyti praeitį, bandymai vis iš naujo identifikuoti save ir savo vietą aplinkoje, veda romano veikėjus atomazgos link. Namai, teismai, ligoninė, miesto baras – tai tik kelios erdvės, į kurias nukeliamas skaitytojas. Ir visgi daug svarbesnės čia – vidinės erdvės, kuriose tarpsta, mainosi ir savo gyvenimus keičia knygos veikėjai.

Anot autorės, „T(r)ojus" – tai miesto romanas. Jis patiks skaitytojams, kuriems grožinė literatūra yra būdas kitaip pažvelgti į pasaulį ir save.

Y. Adler. Tavo oda

2019 08 07

Tavo oda: viskas, ką turite žinoti apie didžiausią savo organą/ Yael Adler. - Vilnius: BALTO leidybos namai, 2019. - 367 p.: iliustr.

Ši knyga nėra įprastas patarimų rinkinys. Joje nerašoma, kokie kremai gydo kokias ligas ir kaip išsaugoti amžiną jaunystę. Nėra čia ir stebuklingų tobulo įžymybių grožio paslapčių – norint jas atskleisti, reikėtų rašyti knygą apie fotošopą.

Šioje knygoje kalbama apie odos magiją, apie jos sielą, užduotis, kvapą.

Oda – saitas su išoriniu pasauliu. Ji siunčia ir priima signalus, teikia informaciją juslėms. Tai geismo objektas, riba, nuostabus indas, kuriame telpa mūsų gyvybė, o drauge – ir milžiniška bakterijų, grybelių, virusų bei parazitų gyvenamoji terpė.

Oda nuolat palaiko ryšius su nervų ir imunine sistemomis. Jos išvaizda taip pat neatsiejamai susijusi su vidiniais procesais – mūsų mityba ir psichine būkle.

Praktikuojanti dermatologė ir TV laidų vedėja Yael Adler šioje knygoje linksmai ir profesionaliai padeda skaitytojui „įlįsti" į savo odą ir pasako viską, ką apie ją reikia žinoti. Žaismingai, su gyvais pavyzdžiais kalba apie spuogus, raukšles, blogą kojų kvapą ir įvairius kitus dalykus, kuriuos minėti neretai drovimės. Įtikinamai paaiškina, kodėl seksas teigiamai veikia mūsų išvaizdą, dėl ko vyrai neturi celiulito, ir teigia, kad mūsų oda yra protinga.

Iš vokiečių kalbos vertė Ieva Sidaravičiūtė.

I. Filliozat. Mano vaikas mane varo iš proto!

2019 08 07

Mano vaikas mane varo iš proto!/ Isabelle Filliozat.- Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2019]. - 175 p.: iliustr.

Nebesuprantu! Kas nutiko mano vaikui?

6-11 metų periodas daugeliui tėvų atrodo kaip atokvėpis tarp daug jėgų pareikalavusių kelerių pirmųjų metų su vaiku ir nenumaldomai artėjančios paauglystės. Tačiau nereikėtų apsigauti! Šiuo metu intensyviai formuojasi savarankiškumo siekiančio vaiko smegenys, akivaizdžiai reiškiasi jo emocingumas ir vystosi pirmieji socialiniai įgūdžiai. Visa tai lemia vaiko nepastovumą: vieną dieną jis gali norėti prisiglausti, apsikabinti, kitą – stumia tėvus į šalį ir nežinia ko lieja ašaras ar susimuša mokykloje.

Tokį etapą, lyg šokčiojimą amerikietiškaisiais kalneliais, nelengva įveikti ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Tėvai, susidūrę su nepaaiškinama emocijų kaita ar priešgyniavimu, dažnai pasimeta, netenka kantrybės ar imasi griežtesnių auklėjimo priemonių. Tačiau net ir menkiausi konfliktai ne juokais išvargina visą šeimą ir kartais neleidžia pasiekti trokštamų rezultatų.

Siekdama padėti įveikti pereinamąjį etapą, knygos autorė aptaria tėvams dažnai kylančius klausimus, pasitelkia iliustruotus pavyzdžius ir naujausių mokslinių tyrimų duomenis bei remiasi pozityvaus auklėjimo, empatiško elgesio su vaiku principais, pataria, kaip elgtis įvairiose situacijose, kad kiekviena su vaiku praleista akimirka būtų šviesi ir laiminga.

Isabelle Filliozat (Izabel Filjoza) – psichologė, psichoterapijos pedagogė, Ryšių ir emocijų supratimo mokyklos Provanso Ekse (Prancūzija) vadovė, daugybės knygų autorė.au, jei norisi.

iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė