R. Fleet. Svetimi namai

2020 03 31

Svetimi namai: romanas/ Rebecca Fleet. - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2019]. - 282 p.

Rebeccos Fleet romanas „Svetimi namai“ slepia intriguojantį ir emocionalų pasakojimą apie komplikuotus šeimyninius santykius, skausmingos praeities demonus, melą ir dramatiškus bandymus viską pakeisti.

Veiksmas vyksta šiandieninėje Anglijoje, krizę išgyvenančioje Karolinos ir Fransio šeimoje. Krizės katalizatoriai standartiniai – šąlantys jausmai, dažnėjantys barniai, vienas kito nesupratimas, gyvenimo monotoniškumas ir persidirbimas. Pora nusprendžia gelbėtis alokacijos pakeitimu ir persikelti, bent laikinai, iš savo londonietiško būsto į jaukų namelį didmiesčio periferijoje. Ir, bent pradžioje, atrodo, kad planas suveikė, bet su kiekviena diena naujumo džiaugsmą pradeda stumti nerimas ir baimė.

Porai įsikūrus atšiauriame ir baugiai tuščiame name, į paviršių iškyla jų santuoką gramzdinančios problemos: nepateisinamas Fransio elgesys ir Karolinos neištikimybė. Kol jie bando taisyti santykius, keista ir smalsi kaimynė ima perdėm atkakliai domėtis atvykėlių gyvenimu.

Iš anglų kalbos vertė Inga Stančikaitė.

M. Albright. Fašizmas: įspėjimas

2020 03 31

Fašizmas: įspėjimas/ Madeleine Albright. - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2019]. - 264 p.

Buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright knyga „Fašizmas: įspėjimas“ Amerikoje netruko tapti bestseleriu, o The Economist išrinko šią knygą geriausia 2018 metų knyga.

Autentiškas ir gilus fašizmo tyrimas – nuo 20 amžiaus iki dabartinių laikų, kai jo palikimas formuoja šiuolaikinį pasaulį. Viena mylimiausių Amerikos valstybės tarnautojų, pirmoji valstybės sekretorė moteris Madeleine Albright imasi sunkios, bet labai reikšmingos temos.

Autorė fašizmą knygoje apibrėžia gana paprastai, tačiau tas apibrėžimas gąsdinantis, nes atskleidžia fašizmo masiškumą ir gajumą šiandieniniame pasaulyje. Ji sako, kad fašistas yra žmogus, kuris mano kalbantis visos tautos ar grupės vardu, visiškai nesirūpina kitų teisėmis ir yra pasiryžęs naudoti smurtą ir prievartą, kad pasiektų savo tikslą.

Dvidešimtas amžius paženklintas fašizmo. Jis nužudė milijonus žmonių ir sukūrė baimę, kad žmogiškoji laisvė gali būti sunaikinta. Prisiminus patirtą siaubą natūralu tikėtis, kad pasaulis atmes bet kokius Hitlerio ar Musolinio pasekėjus, kurie galėtų iškilti mūsų laikais. Knygoje „Fašizmas: įspėjimas“ Madeleine Albright leidžia sau suabejoti ar tokia prielaida teisinga. Ji remiasi ir savo – vaiko, gimusio karo draskomoje Europoje – patirtimi, ir savo kaip diplomatės žiniomis.

Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

M. Bulgakov. Jaunojo gydytojo užrašai

2020 03 31

Jaunojo gydytojo užrašai: ankstyvoji autobiografinė proza/ Michail Bulgakov. - Kaunas: Jotema, 2019. - 300 p.

Michailo Bulgakovo rinkinyje „Jaunojo gydytojo užrašai“ skelbiamas apsakymų ciklas. Pirmą kartą jie buvo publikuoti 1925-1926 metais sovietiniuose žurnaluose „Medicinos darbininkas“ ir „Raudonoji panorama“.

Apsakymų cikle beletrizuotai pasakojami realūs atsitikimai, kuriuos Michailas Bulgakovas patyrė Pirmojo Pasaulinio karo ir Rusijos pilietinio karo metais. Dvidešimt penkerių metų sulaukęs rašytojas buvo mobilizuotas ir dirbo Nikolsko bei Viazmos ligoninėse nuo 1916-ų iki 1918-ų metų. Michailo Bulgakovo biografai teigia, kad pirmuosius ciklo „Jaunojo gydytojo užrašai“ apsakymus jis parašė Kijeve 1919-ais metais, bet skelbti juos pradėjo tik po šešerių metų, kai jau buvo patyręs ir žinomas literatūros meistras, išleidęs romaną „Baltoji gvardija“.

Michailo Bulgakovo „Jaunojo gydytojo užrašai“ buvo du kartus ekranizuoti Rusijoje, o 2012-ais metais Jungtinėje Karalystėje kanalas „Sky Arts 1” pastatė Alexo Hardcastle režisuotą miniserialą, kuriame pagrindinį jaunojo gydytojo vaidmenį suvadino Danielis Radcliffe‘as, didelis Michailo Bulgakovo kūrybos gerbėjas.

Michailas Bulgakovas (1891 – 1940) yra žymus rusų rašytojas, dramaturgas, teatro režisierius ir aktorius. Romanų, apysakų ir apsakymų, ese, pjesių, filmų scenarijų, operų libretų autorius. Žymiausi Michailo Bulgakovo kūriniai: „Šuns širdis“, „Teatro romanas“, „Baltoji gvardija“, „Ivanas Vasiljevičius“. Garsiausias rašytojo kūrinys yra romanas „Meistras ir Margarita“, išverstas ir išleistas daugybėje šalių bei ne kartą ekranizuotas.

Iš rusų kalbos vertė Jonas Vabuolas.

K. Wezowski, P. Wezowski. Neištarus nė žodžio

2020 03 26

Neištarus nė žodžio: įvaldykite kūno kalbos meną ir padidinkite savo sėkmės galimybes / Kasia Wezowski ir Patryk Wezowski. - Vilnius: Vaga, 2019. - 254 p.: iliustr.

Daugelis milenialų gyvena žinučių, el. laiškų ir socialinių tinklų pasaulyje. Šių įrankių ištobulinti įgūdžiai yra labai efektyvūs skaitmeninėje erdvėje, tačiau bendraujant asmeniškai gali atsirasti komunikavimo problemų. Kasia ir Patryk Wezowski parengta knyga „Neištarus nė žodžio: įvaldykite kūno kalbos meną ir padidinkite savo sėkmės galimybes“ yra nebloga pagalba šias problemas mažinant.

Kasia ir Patryk Wezowski rašo, kad pradedantys savo karjerą turi būti ypač atsargūs, nes jų kūnas dažnai siunčia lengvai pastebimus signalus, o kūno savininkas net nenutuokia apie vykstantį procesą. 

Gebėjimas valdyti savo kūno kalba yra gana svarbus ir čia į pagalbą ateina knyga „Neištarus nė žodžio: įvaldykite kūno kalbos meną ir padidinkite savo sėkmės galimybes“, kurią perskaičius sureguliuoti paprasčiausią kūno kalbą bus nesudėtinga.

Iš anglų kalbos vertė Rita Bakanienė.

J. Erlickas. Pranašystės

2020 03 26

Pranašystės/ Juozas Erlickas. - Vilnius: Tyto alba, 2019. - 295 p.

„Pranašystės" - tai knyga, kuri pakeis Jūsų charakterį, gyvenimo būdą, o gal net gyvenamąją vietą.

K. Kaip sekėsi rašyti?
J. E. Gerai. Bet, aišku, stengiaus, kad nebūtų pernelyg gerai. Mat jei perskaitę knygą visi tik skėsčios rankom: „Geriau jau nebegali būti!“, tai kitos mano knygos nebeskaitys. Aš noriu palikti viltį.
K. Ką reikėtų žinoti žmonėms, kurie Jūsų knygą atsivers pirmąsyk?
J. E. Žmonės gali nieko nežinoti. Viskas jiems ten bus paaiškinta.
K. Ką daryti tiems, kurie knygos nespės įsigyti?
J. E. Nieko nebepadarysi. Teks susitaikyti su mintimi, kad gyvenimas praėjo pro šalį.