V. Rykštaitė. Lizos butas

2020 05 12

Lizos butas: romanas/ Vaiva Rykštaitė. - Vilnius: Tyto alba, 2020. - 262 p.

Lietuviškų bestselerių autorė Vaiva Rykštaitė savo aštuntoje knygoje „Lizos butas“ skaitytojus kviečia prisiminti pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dešimtmetį ir gyvenimą to laikotarpio Kauno senamiestyje.

Per trisdešimt laisvės metų Lietuva iš tiesų labai pasikeitė. Anuomet – Atgimimo bei pirmaisiais nepriklausomybės metais – mūsų šalis šiek tiek priminė laukinius vakarus. Klestėjo mafija, spekuliantai ėmė vežti importines prekes, viskas buvo nauja, prasidėjo nuožmūs kapitalizmo laikai. Tokiame fone auga Gintarė – maža mergaitė, kuri labai nori dėvėti suknelę su Mikimauzu, tačiau mama ją rengia „Ritės“ fabriko megztiniu bei sijonu, kurį iš darbo ne visai legaliai parnešė močiutė. O štai Gintarės tėčiui labai norėjosi susukti pelningą versliuką, kurie tais laikais rasdavosi tarsi grybai po lietaus. Mergaitė augo sename ir tamsiame Kauno senamiesčio bute, kuris jungia visus knygos veikėjus bei pergyvenus laikotarpius į bendrą visumą. Seniau jame gyveno Liza – iš to ir kilo pavadinimas. Čia mergaitė svajoja užaugusi būti panaši į mamą, stebi besikeičiančius jos vyrus – kiekvienas Lizos bute palieka savo pėdsakų. Skaitytojas seka mergaitės vaikystę, paauglystę, jos akimis mato visą tų laikų dvasią.

Skaitytojams, kurie augo pirmąjį Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį, Vaivos Rykštaitės knyga „Lizos butas“ pasirodys itin nostalgiška, bus labai lengva susitapatinti su herojais bei atpažinti savo patirčių fragmentus. Kitiems gi knyga bus įdomi ir įtraukianti istorinė kelionė laiku.

„Lizos butas“ – nostalgiškas, optimizmu ir viltimi dvelkiantis kūrinys.