V. Ardone. Vaikų traukinys

2020 08 12

Vaikų traukinys: romanas/ Viola Ardone. - Vilnius: Alma littera, 2020. - 222 p.

Kartais norėdami surasti savo likimą, turime atsisakyti visko, net ir motinos meilės. Dar joks romanas to nepasakė taip tiesiai ir atvirai, kaip autorės Viola Ardone „Vaikų traukinys“.

„Vaikų traukinys“ yra emocionalus ir jautrus romanas apie likimą. Istorija paremta mažai žinomais tikrais faktais, kuomet tūkstančiai neturtingų pietų Italijos vaikų po Antrojo pasaulinio karo buvo išvežti į šalies šiaurę ir apgyvendinti globėjų šeimose. Tai buvo italų komunistinės organizacijos planas ištraukti juos iš nuniokotos teritorijos bei skurdo.

Mėgstamiausias septynmečio Amergo žaidimas yra skaičiuoti Neapolio gatvių praeivių batus. Sveiki batai atneša daugiausia taškų, tačiau tokie itin retai pasitaiko. Berniukas nepažįsta savo tėvo, o mama gyvena vos sudurdama galą su galu. Pasiūlymas siųsti vaikus į šalies šiaurę atrodo tarsi išganymas. 1946-tais metais Amerigo palieka Neapolį ir kartu su septyniasdešimt tūkstančių neturtingų vaikų sėda į traukinį, kuris kirs visą Italijos pusiasalį. Berniuko akimis stebime karo nuniokotą, atsitiesti bandančią šalį. Vaikas praleidžia keletą mėnesių jį priėmusioje šeimoje, kur septynmetis atranda svetingus namus, dosnumą ir meilę. Su naivia nuostaba jis priima pasikeitusias aplinkybes, kuomet globėja jam tampa tikresne mama, nei ta, kuri jį pagimdė. O svarbiausia, Amerigo atranda meilę smuikui ir pasitinka smuikininko lemtį.

„Vaikų traukinys“ – skausmingas romanas apie viltį bei mažai kam žinomą italų šeimų patirtį Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Iš italų kalbos vertė Pranas Bieliauskas.