D. Tartt. Dagilis

2020 03 13

Dagilis: [romanas]/ Donna Tartt. - Vilnius: Alma littera, 2019. - 834 p.

2014 m. rašytojos Donnos Tartt romanas „Dagilis“ pelnė prestižinę Pulitzerio premiją. Ši knyga – tai jautri vaikino brandos istorija, atskleidžianti šių dienų Amerikos visuomenės daugiasluoksniškumą ir liudijanti stebuklingą meno galią.

Trylikametis Teo Dekeris per stebuklą išgyvena teroristino išpuolio muziejuje metu, kuris pareikalauja jo motinos gyvybės. Tėvas atsisako auginti sūnų ir berniukas lieka vienas. Teo priima turtingo draugo šeima, tačiau vaikas nejaukiai jaučiasi naujuose apartamentuose Niujorko centre, jam sunkiai sekasi bendrauti su bendraklasiais. Be to, jį kamuoja motinos ilgesys. Jis klajoja po globos namus ir kitų žmonių šeimas – nuo Niujorko iki Las Vegaso. Vienintelis jam likęs to tragiškai pasibaigusio įvykio atsiminimas – žymiojo Rembrandto mokinio Carelio Fabritijaus paveikslas „Dagilis“, kurį berniukas spėja pasičiupti griuvėsiuose.

Jau suaugęs, Teo leidžia laiką ištaiginguose salonuose ir klaidžioja dulkėtais antikvariato, kuriame dirba, labirintais. Jis svetimas pasauliui, tačiau įsimylėjęs meną. Kai senojo olando paveikslas tampa nedorų žmonių taikiniu, bandymas išgelbėti šią vienintelę jam likusią paguodą vos nesibaigia jo mirtimi.

„Dagilis“ – tai klasikinė netekties ir prisirišimo istorija, tai pasakojimas apie meno galią ir kaip jis – kartais visai kitoks, nei mes įsivaizduojame – gali pakeisti mūsų gyvenimą. Skaitytojas su Teo keliaus nuo žvilgančių Niujorko alėjų iki tamsiausių juodosios meno rinkos užkaborių. Įtraukiančiame romane susipina skausmingi išgyvenimai, kasdienybės paradoksai bei nenuspėjamos likimo išdaigos.

Iš anglų kalbos vertė Andrius Patiomkinas.

M. Ivaškevičius. Rusiškas romanas = Русский роман

2020 03 13

Rusiškas romanas = Русский роман: pjesė/ Marius Ivaškevičius. - Vilnius: Apostrofa, 2019. - 135, 144 p.

Šiuolaikinės lietuvių dramaturgijos lyderio Mariaus Ivaškevičiaus rusų kalba parašyta pjesė „Rusiškas romanas“ jau pažįstama Rusijos ir Lietuvos žiūrovams. 2016 metais Maskvos Majakovskio teatre ją režisavo Mindaugas Karbauskis. Spektaklis pelnė tris „Auksines kaukes“ (svarbiausią Rusijos teatro apdovanojimą) — už geriausią pjesę rusų kalba, geriausią moters vaidmenį (Jevgenija Simonova) ir geriausią didelės formos spektaklį. Lietuviška „Rusiško romano“ premjera įvyko 2018 metais Lietuvos rusų dramos teatre. Spektaklį režisavo Oskaras Koršunovas. Pjesę į lietuvių kalbą išvertė autorius.

„Rusiškas romanas“ — tai savotiška šeimos saga, variacija „Anos Kareninos“ romano tema, kur Levas Tolstojus yra ne tik savojo šedevro, bet ir savo paties šeimyninės dramos autorius. Būna romanai, sukurti autoriaus gyvenimo pagrindu. Bet būna ir tokių, kurie ateityje kuria autoriaus gyvenimą. Arba jį griauna. Ir tuomet tame realybės ir fikcijos susiliejime autorius tampa tragiškiausia savo kūrinijos figūra.“
Marius Ivaškevičius

J. Moyes. Povo turgelis

2020 03 13

Povo turgelis: [romanas]/ Jojo Moyes. - Kaunas: Jotema, [2019]. - 462 p.

Septintasis dešimtmetis, Atėnė Forster — žavingiausia savosios kartos atstovė. Ši graži, išlepinta, pernelyg daug sau leidžianti mergina pelnė Paskutiniosios Debiutantės pravardę. Jai sutikus tekėti už žavaus jauno paveldėtojo Daglaso Feirli-Hulmo, jos tėvai lengviau atsikvėpė. Tačiau po dvejų metų pasklido gandai apie Atėnės romaną su kažkokiu prekeiviu.

Po trisdešimt penkerių metų Siuzanai Pikok tenka grumtis su garsiosios savo motinos palikimu. Paguodą teikia tik pačios atidaryta krautuvėlė-kavinė, pavadinta „Povo turgeliu“. Ji tampa tikru rojumi ir kitiems miestelio nepritapėliams. Ten Siuzana turbūt pirmą kartą gyvenime randa tikrų draugų, vienas iš jų — Alechandras, pabėgęs nuo Argentinoje jį persekiojančios praeities.

Siuzaną irgi persekioja motinos vaiduoklis, įsiūbavęs tragiškų įvykių grandinę. Tik stojusi prieš savo šeimą ir pripažinusi ilgai slėptus jausmus moteris galės susitaikyti su praeitimi. Pajutusi tvirtą pagrindą po kojomis, ji supranta, kad raktas į istoriją ir į laimę visą laiką buvo čia pat.

Iš anglų kalbos vertė Paulė Budraitė.

J. Grisham. Atpildas

2020 03 13

Atpildas: [romanas]/ John Grisham. - Kaunas: Jotema, [2019]. - 463 p.

1946-ųjų spalis, Klantonas, Misisipės valstija

Pitas Beningas buvo numylėtas Klantono sūnus — medaliais apdovanotas Antrojo pasaulinio karo didvyris, ūkininkas, tėvas, kaimynas ir ištikimas metodistų bažnyčios narys. Vieną ankstyvą spalio rytą jis atsikėlė iš lovos, nuvažiavo į miestą ir įvykdė sukrečiantį nusikaltimą. Šerifui, advokatams, teisėjui, prisiekusiesiems ir šeimai tepareiškė: „Aš neturiu ką pasakyti.“ Jis nebijojo mirties ir savo motyvą ketino nusinešti į kapus.

Rimtame romane, nepanašiame į jokias kitas anksčiau jo parašytas knygas, Johnas Grishamas surengia mums neįtikėtiną kelionę — nuo segregacijos laikų Jungtinių Valstijų iki Filipinų džiunglių, į kurias patenkame per Antrąjį pasaulinį karą; nuo paslapčių kupino beprotnamio iki Klantono teismo rūmų salės. 

Iš anglų kalbos vertė Bronislovas Bružas.

S. Sveistrup. Rudens skerdikas

2020 03 13

Rudens skerdikas: romanas/ Søren Sveistrup. - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2020]. - 540 p.

Jei radai kaštonų žmogeliuką, neabejok: mirtis jau alsuoja tau į nugarą.
Kopenhagoje siaučia serijinis žudikas. Vieną po kitos jis kankina ir žiauriai žudo moteris, jų mirties vietoje palikdamas vizitinę kortelę – iš dviejų kaštonų ir kelių degtukų padarytą žmogeliuko figūrėlę.

Tirdami prie pirmosios aukos prikabintą kaštonų žmogeliuką, kriminalistai aptinka tariamai prieš metus pagrobtos ir į gabalus sukapotos dvylikmetės Kristinės, socialinių reikalų ministrės Rosos Hartung dukros, pirštų atspaudus. Ar tai tik nelemtas sutapimas?

Bylos imasi detektyvai Tulin ir Hesas. Norėdami rasti žudiką, jie privalo peržengti visus savo skirtumus – tik vienas kitu tikintys pareigūnai pajėgs sučiupti Kaštonų žmogeliuku pramintą skerdiką.

O jo žaidimas toli gražu dar nėra baigtas.

Iš danų kalbos vertė Aurelija Bivainytė.