A. Oz. Judas

2020 06 19

Judas: [romanas]/ Amos Oz. - Vilnius: Sofoklis, 2019. - 318 p.

Romanu „Judas“ Amosas Ozas grįžta prie garsiausių savo kūrinių: Mano Michaelis, Pasakojimas apie meilę ir tamsą, kuriuose irgi vaizduojamas Jeruzalės apsiausties laikotarpis XX a. viduryje. Subtilų pasakojimą apie meilę gaubia Ben Guriono valdomos Jeruzalės vaizdai ir svarbiausi ano meto įvykiai. Knygos veikėjų akimis A. Ozas drąsiai žvelgia į neseniai priimtą sprendimą įkurti žydų valstybę ir dėl jo įsiplieskusius karus, keldamas klausimą, ar buvo galima rinktis kitokį istorijos kelią, siūlytą pasmerktųjų, kuriuos visi sutartinai vadino išdavikais.

„Judas“ – žinomiausio Izraelio rašytojo ir intelektualo Amoso Ozo (1939–2018) paskutinysis romanas, pasirodęs 2014 m., nominuotas „Man Booker International" premijai 2017 m. Kritikų teigimu, Judas yra stipriausias A. Ozo kūrinys per pastaruosius dešimtmečius, laikytinas Izraelio valstybės istorijos alegorija.

Iš hebrajų kalbos vertė Kristina Gudelytė-Lasman.

L. Vincė. Mūsų nepalaužė

2020 06 19

Mūsų nepalaužė: partizanų, ryšininkų, tremtinių, holokausto aukų ir jų šeimų likimai/ Laima Vincė. - Vilnius: Alma littera, 2019. - 359 p.

Knyga „Mūsų nepalaužė“ gimė po ilgo ir kruopštaus Laimos Vincės darbo – 2007–2011 metais užrašytų partizanų, ryšininkų ir tremtinių išgyvenimų.

„Kad išgirsčiau jų pasakojimus, keliavau į atokiausius kaimelius. Teko nakvoti ant šieno, padėti savo pašnekovams tvarkytis buityje, sėdėti prie stalo ir mėgautis šeimininkų vaišingumu. Dažnai kartu verkėme, tačiau kur kas dažniau juokėmės. Kai kalbėjausi su savo pašnekovais, dauguma jų buvo įkopę į aštuntą ar devintą dešimtį. Nerimavau, kad jie neprisimins savo jaunystės įvykių, tačiau jų pasakojimai buvo išsamūs, tikslūs ir nuoseklūs."

Laima Vincė, rašytoja, dramaturgė, poetė, vertėja, dėstytoja, romano „Tai ne mano dangus" autorė.

Iš anglų kalbos vertė Inga Būdvytytė.

D. C. Montanari. Saugokis šuns

2020 06 19

Saugokis šuns: Publijaus Aurelijaus Stacijaus pirmoji byla: antikinis detektyvas/ Danila Comastri Montanari. - Vilnius: Tyto alba, 2020. - 262 p.

Danila Comastri Montanari (g. 1948) – buvusi istorijos mokytoja, 1990 m. pradėjusi rašyti bestseleriais tapusių detektyvų seriją apie Romos senatorių Publijų Aurelijų Stacijų. 28 knygų serija sulaukė tarptautinio populiarumo: amžinasis miestas, kupinas žmogiškųjų ydų, silpnybių ir nusikaltimų, niekšybių ir žiaurių papročių, kaip gyvas iškyla prieš skaitytojo akis.

Roma, 44-tieji metai po Kristaus. Senatorius Publijus Aurelijus Stacijus – ne tik gerbiamas patricijus, besimėgaujantis visais gyvenimo Romoje pranašumais ir besirūpinantis savo domus klestėjimu. Jo aštri akis ir nenuilstamas protas nesnaudžia: senatorius pastebi dalykus, kurių nemato niekas kitas. Pirmąją bylą savo gyvenime jis išsprendė vos įžengęs į vyro amžių.

„Saugokis šuns“ buvo rašoma prie įėjimo į romėnų namus; toks užrašas po mozaika puikavosi ir prie provincijos turtuolio Gnėjaus Plaucijaus namo, pas kurį po atostogų Bajose kaip tik ketino paviešėti Publijus Aurelijus Stacijus. Tačiau vos tik atvykus viešnagę aptemdo baisi žinia: pirmagimis Plaucijaus sūnus Atikas įkrito į murenų baseiną ir žuvo. Siaubinga mirtis sukelia įtarimų.  Padėtis dar paaštrėja radus ypatingą žiedą, po kurio akimi – kamėja – slypi keista pranašystė. Joje sakoma, kad trys šeimos atžalos pražus dėl žuvų, paukščių ir vabzdžių. Žuvys, paukščiai ir vabzdžiai supūdys vaisius... Atrodytų, kad tai – tik tušti žodžiai. Tačiau kai visi pamato antrąjį Gnėjaus Plaucijaus sūnų gulintį perskelta galva, kurią smailiu snapu lesioja garnys, net didžiausi skeptikai pradeda kalbėti apie likimo pirštą.

Publijus Aurelijus Stacijus privalo išpainioti Gnėjaus Plaucijaus šeimos intrigų, troškimų, pavydo ir neapykantos rezginį. Kad visi suprastų, ko iš tikrųjų reikėjo saugotis.

Iš italų kalbos vertė Aurelijus Katkevičius.

P. Wohlleben. Gamtos saitai

2020 06 19

Gamtos saitai: kaip medžiai gamina debesis, o sliekai valdo šernus/ Peter Wohlleben. - Vilnius: Kitos knygos, 2019. - 245 p.

Vokiečių gamtininkas Peteris Wohllebenas jau atskleidė ne vieną gamtos paslaptį – dabar jau žinome, kaip bendrauja medžiai ir kaip gyvūnai suvokia pasaulį. Knygoje „Gamtos saitai“ jis siūlo pažvelgti į pasaulinę ekosistemą, į jos tarpusavio ryšius ir sužinoti, kaip sugyvena įvairios gyvybės formos.

Vakarinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje gyvenančios lašišos neršia upėse, kur jas gaudo alkani lokiai. Pasisotinę, jie palieka žuvų kaulus, o juose esantis azotas – puiki trąša dirvožemiui. Todėl neatsitiktinai tose vietose spygliuočiai auga tris kartus greičiau, o tankūs miškai - puiki pastogė lokiams...

Gamta pilna tokių paslapčių ir nuostabą keliančių pavyzdžių. Pasirodo, išnaikinta vilkų populiacija gali pakeisti upės vagos kryptį, nukritęs lapas turi įtakos Žemės sukimuisi, o spygliuočiai, lyg šamanai, sukelti lietų. Visi šie procesai – ne atsitiktinumas, bet sustyguotos ir darniai veikiančios sistemos pavyzdys. Kaip vieni kitus veikia augalai ir gyvūnai? Kaip skirtingos gyvybės rūšys bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje?

Meistriškai istorijas iš savo asmeninės patirties pasakojantis tarptautinių bestselerių autorius Peter Wohlleben kviečia mus į kelionę po skirtingas planetos ekosistemas, kurios iš negyvenamos dykros Žemę pavertė gyvybės lopšiu. Pasakodamas apie plika akimi nematomą pasaulį, gamtininkas parodo darniai veikiančią sistemą, kur kiekvienas neatsargus veiksmas gali būti pražūtingas.

Iš vokiečių kalbos vertė Kristina Sprindžiūnaitė.

D. Owens. Ten, kur gieda vėžiai

2020 06 19

Ten, kur gieda vėžiai: romanas/ Delia Owens. - Vilnius: BALTO leidybos namai, 2020. - 415 p.

Pelkių Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą.

Tapusi paaugle Kaja susibičiuliauja su vietiniu vaikinu Teitu Vokeriu, šis imasi mokyti ją skaityti. Laukinis merginos grožis nepalieka abejingo ir Čeiso Endriuso, „miestelio pažibos ir geriausio įžaidėjo". Tad kai pelkėse 1969-ųjų spalį aptinkamas jo lavonas, Kaja tampa pagrindine įtariamąja.

„Ten, kur gieda vėžiai" – ne tik istorija apie meilę ir nusikaltimą, ne tik odė laukinei gamtai. Tai skausmingai gražus pasakojimas apie žmogaus sugebėjimą išlikti.

Iš anglų kalbos vertė Anita Kapočiūtė ; eilėraščius vertė Vidas Morkūnas.