Š. Jasiukevičius. Černobylis

2019 12 12

Černobylis: pasaulis po trečiojo pasaulinio karo / Šarūnas Jasiukevičius (Praeities Žvalgas); sudarė Ingrida Žirlienė. - Vilnius: Alma littera, 2019. - 219 p.: iliustr.

ŠARŪNAS JASIUKEVIČIUS – verslininkas, režisierius, publicistas, išpopuliarėjęs TV laida „Praeities žvalgas“, dabar garsėjantis pramuštgalviškomis kelionėmis, kurias rengia žmonėms, turintiems „tvirtus kiaušus“, po visokiausius, pavojų knibždančius objektus (Černobylį, Arktį, Baikonūro kosmodromą).

„Čia negalioja įprastos mūsų sociumo normos, čia neveikia įstatymai, čia nėra bankų, paskolų, mokesčių inspekcijos. Tai – tarsi kita visata su kitokiais dėsniais. Visiškas atitrūkimas nuo kasdienybės ir persikėlimas į kitą realybę vos per kelias valandas. Ką jau kalbėti apie jausmą, kai naktį apleistame Pripetės mieste užlipęs ant aukščiausio pastato stogo po kojomis matai miestą, kuriame kadaise gyveno beveik 50 000 žmonių. O dabar esi tik tu vienas. Ir tavo mintis pertraukia mieste besibastančio vilko kaukimas arba lūšies, kviečiančios jauniklius, miaukimas. Kirtęs Černobylio zonos perimetrą, suvoki, kad nuo šios akimirkos tik pats esi savo likimo šeimininkas. Kartais – ir kitų žmonių likimo šeimininkas. Dažniausiai, gatvėje sutikęs nepažįstamą žmogų, turi ribotą skaičių „ėjimų“. Tave saisto visuomenės normos, įstatymai, moralės nuostatos, įvaizdis, asmeninė legenda. Černobylio zonoje visa tai negalioja. Tai – tarsi kompiuterinis žaidimas, kuriame nėra galimybės išsaugoti prieš elgiantis rizikingai, todėl turi tik vieną bandymą. Tas absoliučios laisvės jausmas... Gal tai ir yra romantika? Tad kviečiu jus į įspūdingą, neįtikėtiną ir nuotykių kupiną kelionę po unikalią vietą – Černobylio zoną. Pažadu – bus įdomu, kartais baisu, kartais linksma. Tačiau abejingų neliks. Bent jau šito tikiuosi.“
Šarūnas Jasiukevičius

H. Kunčius. Geležinė Stalino pirštinė

2019 12 12

Geležinė Stalino pirštinė: romanas/ Herkus Kunčius. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2019]. - 407 p.

Romano „Geležinė Stalino pirštinė“ ašis – Nikolajaus Ježovo (1895–1940) gyvenimas bei karjera, prasidėjusi Lietuvoje ir dramatiškai pasibaigusi Lubiankos kalėjime Maskvoje. Istorinių perturbacijų fone veikia ne tik proletariato vadai Leninas, Stalinas, Kalininas, Molotovas, Jagoda, Dzeržinskis ir kiti, bet ir prie komunizmo statybų prisidėję lietuviai Uborevičius, Putna, Vareikis bei III-ojo Internacionalo veikėjai Aleksa-Angarietis ir Mickevičius-Kapsukas.

Ježovo – Sovietų Sąjungos valstybės saugumo generalinio komisaro, NKVD narkomo, vadinto kruviniausiu Stalino budeliu, gyvenimo vingiai ir tapatybės paieškos, pasak knygos autoriaus, nebuvo paprastos. Teko perversti ne vieną archyvinį dokumentą, pasitelkti įvairų istorinių šaltinių.

Romanas apima laikotarpį nuo Ježovo gimimo Veiveriuose iki 1940 metų, kai svarbiausias Stalino represijų inžinierius pats tapo stalinizmo auka. Romano geografija apima ne tik Lietuvą, Rusiją, bet ir Kazachstaną bei nacistinę Vokietiją.

Herkus Kunčius – žymus prozininkas, dramaturgas, eseistas, vienas produktyviausių ir skandalingiausių lietuvių rašytojų, daugelio literatūrinių premijų laureatas.

W. Lubbeck, D. B. Hurt. Prie Leningrado vartų

2019 12 12

Prie Leningrado vartų: armijų grupės „Šiaurė“ kario istorija/ William Lubbeck, David B. Hurt. - Vilnius: Briedis, 2019. - 339 p.: iliustr.

Knyga „Prie Leningrado vartų" – vokiečių kario Wilhelmo Lübbeckės prisiminimai. Pokariu autorius persikėlė gyventi už Atlanto, pakeitė pavardę ir tapo Williamu Lubbecku.

Tai istorija apie Vermachto armijų grupės „Šiaurė" gretose kovojusį jauną vyrą, nuėjusį kelią nuo eilinio kareivio iki vyresniojo leitenanto.

Autorius pasakoja apie kautynes Prancūzijoje ir Lenkijoje, vėliau – Sovietų Sąjungos platybėse. W. Lubbecko kuopa žygiavo sovietų okupuotais Baltijos kraštais, veikė prie Narvos, Leningrado, Volchovo upės, Demjansko. Knygoje gausu kariškos buities aprašymų, žemėlapių, nuotraukų iš autoriaus asmeninio archyvo.

Iš anglų kalbos vertė Mantas Tamulevičius.

L. Lawler. Neprabusk

2019 12 12

Neprabusk: romanas/ Liz Lawler. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2019]. - 422 p.

Praplėšusi akių vokus gydytoja Aleksa Teilor pamato, kad yra prijungta prie lašelinės, o jos kulkšnis ir pėdas tvirtai spaudžia specialios kilpos – ji guli ant operacinės stalo aukštai pakeltomis kojomis. Sunkiai susivokdama ir sunerimusi, pamano, kad turbūt pateko į avariją, todėl jai prireikė anestezijos ir operacijos. Tačiau priešais stovintis vyriškis, kurio didžiumą veido dengia chirurginė kaukė, aiškiai ne chirurgas. Ji jo nepažįsta – juk pati dirba ligoninėje. Netrukus vyriškis ramiai ir nuodugniai imasi pasakoti, ką ketina jai padaryti. Nė nespėjusi riktelėti pagalbos Aleksa vėl bejėgiškai pamažu užmiega nuo dar vienos anestetikų dozės...

Pabudusi ant ligonių pervežimui skirto vežimėlio moteris atpažįsta šalia stovint dvi koleges ir kaipmat praneša, kad buvo užpulta ir išprievartauta. Policija į jos neįprastą pasakojimą reaguoja skeptiškai – atlikti tyrimai nerodo jokių požymių, kad Aleksa būtų patyrusi prievartą. Aleksos pasakojimu ima abejoti net jos vaikinas. Ji ir toliau užsispyrusi laikosi savo, bet niekas, regis, ja netiki – ir galiausiai ji pati sudvejoja, ar tik neprarado sveiko proto.

Tačiau šios dvejonės netruks išsisklaidyti – labai greitai ji sutiks kitą paslaptingo skriaudiko auką...

Kvapą gniaužiantis, provokuojantis psichologinis trileris „Neprabusk“ – tai debiutinis Liz Lawler (Lizos Loler) kūrinys, pelnęs jai didelę sėkmę ir kaipmat išgarsinęs.

Iš anglų kalbos vertė Ieva Balčiūnaitė.

V. Prėskienytė-Diawara. Džiaugsmo ašaros

2019 12 12

Džiaugsmo ašaros: apsakymai/ Viktorija Prėskienytė-Diawara.- Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2019]. - 167 p.

Viktorija Prėskienytė-Diawara – unikalios patirties rašytoja, daugiau kaip tris dešimtmečius praleidusi Afrikoje. 2017 m. išleido apsakymų rinkinį „Bėgimas į nežinią. Afrikietiški apsakymai".

Naujoji rašytojos knyga – daugelį metų brandintos istorijos. Prieš išvykdama į Afriką, V. Prėskienytė-Diawara kaip žurnalistė daug keliavo po Lietuvą. Iš susitikimų su įvairiais žmonėmis gimė ne vienas šios knygos veikėjas. Tarkime, apsakymas „Motinos kerštas" atsirado, kai Vilniuje pasklido žinia, kad vieno kagėbisto sūnus nusišovė tėvo šautuvu. Tačiau rinkti medžiagą apie valdžios žmones tuomet buvo uždrausta. Kaip teigia autorė: „Visas tas istorijas turėjau užgniaužti smegenų stalčiukuose. Nebuvau iš tų rašytojų, kurie sovietmečiu rašė ir slėpė savo kūrybą. Spausdinau tik tuos apsakymus, kurių turinys pereidavo cenzūrą. O išvažiavusi į Malį rašyti nebegalėjau – mano personažai pasislėpė kažkur giliai ir atgijo tik man grįžus į Lietuvą. Sakoma, kad yra rašytojų, kurie gali kurti tik savo šalyje. Matyt, aš viena iš jų."

Į šią knygą sudėti geliantį autentiškumą išlaikę pasakojimai apie sovietmečio žmones, jų meilę ir buitį, sužlugdytą gyvenimą ir kapanojimąsi ant brukamo „rojaus" bedugnės krašto.