C. Carter. Mirties skulptorius

2020 11 09

Mirties skulptorius: [detektyvinis romanas]/ Chris Carter. - Kaunas: Jotema, [2020]. - 399 p.

Ryški Kalifornijos saulė mažai tedžiugina tris seseris, nes visos jos tą pačią savaitę buvo paliktos mylimųjų...
Antrasis Inos Pukelytės romanas „Panelės iš Laisvės alėjos“ yra tarsi skolos grąžinimas mūsų senelių kartoms. Šie žmonės išgyveno pasaulinius karus, okupaciją, negandas, priespaudą ir ne visada turėjo progą papasakoti savo istorijas. Romanas apie dviejų moterų likimus privers iš naujo pažvelgti į Kauno istoriją, bei leis geriau pažinti, pirmąją nepriklausomoje Lietuvoje užaugusią kartą.

Psichologu kriminalinėje policijoje dirbęs ir nusikaltimo elgseną studijavęs autorius Cris Carter grįžta su nauju detektyvu „Mirties Skulptorius“. Skaitytojai jau ketvirtą kartą susitiks su veikėjais Robertu Hanteriu ir jo partneriu Karlosu Garsija, kurie nepaprastai žiaurias bylas tyrinėjo knygose „Krucifiksas“, „Egzekutorius“ ir „Šešėlis naktyje“.

Detektyvo žanras niekada nepasižymi švelnumu, tačiau Cris Carter knygos ypatingai žiaurios. Smurtinių ir siaubingų žmogžudysčių aprašymai autorių išskiria iš kitų ir su kiekviena dalimi jo fantazija stebina vis labiau.

Pagrindinis knygų veikėjas – detektyvas Robertas Hunteris. Jis yra genijus tiesiogine ta žodžio prasme ir tiria pačius baisiausius ir kraupiausius nusikaltimus. Detektyvas vienintelis gali įsiskverbti į serijinių žudikų mintis ir padaryti viską, kad juos sugautų.

Los Andželo policijos departamento Apiplėšimų ir žmogžudysčių skyriaus pareigūnai Robertas Hunteris ir Karlosas Garsija šį kartą tiria keistą prokuroro Dereko Nikolsono nužudymo bylą. Keista ji tuo, kad auka ir taip sirgo nepagydoma liga ir jau stovėjo ant mirties slenksčio. Tačiau detektyvai aptinka šiurpią žinutę, kuri, regis, tarsi jiems ir parašyta.

Vos tik pradeda atrodyti, kad bylos siūlas jau užgriebtas ir nusikaltimas bus išaiškintas, įvykdoma dar viena kraupi žmogžudystė, už kurią, akivaizdu, atsakingas tas pats žmogus. Tik kodėl? Kas siejo aukas? Robertas Hunteris, Karlosas Garsija ir nauja kolegė Elisė Bjumont, protu prilygstanti genialiajam detektyvui, bando kuo greičiau suvesti galus, nes laikas senka, o Mirties Skulptorius paruošęs dar ne vieną dovanėlę.

Iš anglų kalbos vertė Dalia Paslauskienė.

I. Pukelytė. Panelės iš Laisvės alėjos

2020 11 09

Panelės iš Laisvės alėjos: romanas/ Ina Pukelytė. - Vilnius: Tyto alba, 2020. - 230 p.

Kaunas ir žymioji jo Laisvės alėja dar ir šiandien daug kam kelia nostalgiškas asociacijas su tarpukariu. Tiek iš senelių pasakojimų, tiek iš įvairiausių straipsnių, atvirukų, istorinių šaltinių mes galime susidaryti itin romantinį vaizdą apie laikinosios Lietuvos sostinės gyvenimą. Net ir šiandien Kauno įsimylėjėliai čia skiria pasimatymus.

Tarpukariu Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine prasidėjo miesto aukso amžius, o Laisvės alėja tapo pagrindine arterija bei traukos centru. Gatvė gyvavo! Čia buvo statomi Kauno pasididžiavimu virtę pastatai, atsirado daug kavinių, kur mėgdavo prisėsti inteligentai, menininkai ir kiti meistiečiai, atsidarė įvairios parduotuvės, viešbučiai, bankai, kūrėsi kino teatrai. Tokiame šurmuliuojančiame fone ir prasideda romano „Panelės iš Laisvės alėjos“ veiksmas.

Klestintis, gyvas, saugus, savas, per daug neskubantis miestas įkvepia svajoti bet kokios tautybės ar visuomeninės padėties žmones. Ne išimtis ir Zofija bei Rachelė. Zofija – jauna, lenkiškai kalbanti knygyno pardavėja, kuri svajoja apie gražią šeimą ir ramų gyvenimą. Rachelė – pribloškiančio grožio žydaitė, siekianti pripažinimo Kauno žydų teatre. Joms abiems svajoti lengva, juk tą skatina aplinka – kosmopolitiškas Kaunas išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų ir primena Paryžių. Zofiją ir Rachelę įsuka meilės, džiazo ir teatro sūkurys. Atrodė, kad po kojomis visas pasaulis, o sėkmė niekada nenusigręš. Deja, jaunoms moterims teks patirti laikinumo ir gyvenimo trapumo jausmą. Lietuvą, o taip pat ir Kauną, aptemdo artėjančio karo nuojauta.

Ina Pukelytė romane „Panelės iš Laisvės alėjos“ per dviejų merginų likimus pasakoja apie Kauno suklestėjimą ir staigų nuosmukį sudaužiusį daugelio žmonių svajones.

S. Mallery. Kalifornijos merginos

2020 11 09

Kalifornijos merginos: romanas / Susan Mallery. - Vilnius: Svajonių knygos, 2020. - 412 p.


Finola – populiari Los Andželo televizijos ryto laidos vedėja. Prieš pat tiesioginę laidą sužinojusi, kad vyras jai neištikimas, ji sugeba susitvardyti ir kaip niekur nieko bendrauti su vyro meiluže – jauna popmuzikos pasaulio žvaigžde. Finola slapstosi nuo žurnalistų, apsimetinėja esanti abejinga vyro neištikimybei, tačiau iš sielvarto jai plyšta širdis.

Didelio čia daikto, kad Zenę metė vaikinas. Jis jai nelabai ir patiko. Aplinkiniai spaudžia susirasti porą, bet ji mieliau laisvalaikiu plaukiotų banglente. Daug nesvarsčiusi Zenė sutinka geriausiai draugei išnešioti kūdikį – šiaip ar taip, jos įsčios laisvos, kaip ir širdis.

Tai ji per žema, tai per stora, tai nelabai graži – jaunėlė Elė įprato būti nepastebima, bet net ji nesitikėjo būti palikta sužadėtinio prieš pat vestuves. Ir jam nė neužteko drąsos pačiam pranešti – atsiuntė brolį. Kaip tyčia, Danielis vis ateina paguosti Elės, siūlosi jai padėti...

Seserys drauge įveiks sunkumus ir atvers naują gyvenimo puslapį, o skaitytojai pasiners į meilės, žavesio ir subtilaus humoro kupiną pasaulį.

Iš anglų kalbos vertė Renata Vereikienė.

L. Lippman. Moteris ežere

2020 11 09

Moteris ežere: psichologinis trileris/ Laura Lippman. - Vilnius: Tyto alba, 2020. - 350 p.

The New York Times“ bestselerių autorė Laura Lippman pristato kriminalinį romaną „Moteris ežere“, kuriame modernios psichologinės įžvalgos derinamos su klasikinio noir stiliaus elementais. Istorija pasakoja apie namų šeimininkę, kuri siekia žurnalistės karjeros ir tiria moters, kuri niekam nerūpi, mirties aplinkybes.

Septintojo dešimtmečio Baltimorė pilna paslapčių, kurias žino visi, bet siekdami ramybės mandagiai nutyli. Tik Medę Švarc paslaptys aplenkia. Dar prieš metus ji buvo laiminga namų šeimininkė, puoselėjanti dvidešimt metų trunkančią santuoką, o šiandien ji išsiskyrusi moteris, pasiryžusi išpildyti savo jaunatviškas ambicijas - gyventi aistringą ir prasmingą gyvenimą. Be to, Madė nori tapti žurnaliste, o pagalba Baltimorės policijai jai suteikia šansą įsidarbinti miesto vakarinio laikraščio redakcijoje bei tirti parko ežere rastos merginos istoriją. Tai proga išgarsėti ir įsitvirtinti žiniasklaidoje, todėl moteris ją entuziastingai griebia pasitaikiusį šansą ir pradeda domėtis dingusiosios gyvenimu.

Kleo Šervud buvo gyvenimu besidžiaugianti mergina. Deja, atrodo, ji niekam nerūpėjo, o jos dingimui visi liko abejingi. Vienintelė Madė nori atkapstyti tiesą, tačiau regis, kad net pati mergina iš ežero jai trukdo.

Madės tyrimas suves ją su daugybę įdomių žmonių – juvelyrinių dirbinių pardavėja, padavėja, kylančia grupės žvaigžde, policijos patruliu, kieta reportere, vienišu vyru iš kino teatro. Tačiau moters ambicijos ją akina ir neleidžia matyti priešais ją esančių žmonių. Nesugebėjimas pažvelgti giliau veda link sumaišties ir tragedijos. Siekdama sėkmės, Madė peržengs ribas, skaudins artimuosius ir pateks į pavojingas situacijas, kad tik gautų gerą istoriją. Tyrimo baigtis nenuspėjama.

„Moteris ežere“ – psichologinis kriminalinis romanas, kuriame pinasi ežere rastos moters paslaptis ir ją išnarplioti bandančios žurnalistės ambicijos. Taip pat tai knyga apie rasinę įtampą, religinę atskirtį, lyčių dinamiką ir klasių skirtumus 1966-tų metų Baltimorėje. Autorė sukūrė unikalią istoriją, nuo kurios sunku atsiplėšti.

Iš anglų kalbos vertė Daumantas Gadeikis.

S. Masuno. Paprasto gyvenimo menas

2020 11 09

Paprasto gyvenimo menas: 100 kasdienių praktikų ramybei pasiekti/ Shunmyo Masuno. - Vilnius: Tyto alba, 2020. - 222 p.

Japonų dzen budizmo dvasininkas Shunmyo Masuno knygoje „Paprasto gyvenimo menas: 100 kasdienių praktikų ramybei ir džiugesiui pasiekti“ primena, kad laimę rasime ne ieškodami nepaprastų išgyvenimų, bet į gyvenimo rutiną įnešdami nedidelius kasdieninius pokyčius. Autorius praktikas pateikė aiškiai, gražiai ir glaustai.

Remdamasis šimtmečių išmintimi dzen budizmo vienuolis parengė ir šiuolaikiniam žmogui pritaikė šimtą kasdienių praktikų. Jas pasitelkę galite pasiekti, kad jūsų gyvenimas taptų prasmingesnis ir dvasiškesnis. Pasaulyje, kuriame vyrauja technologijos ir bei žmonių nutolimas nuo gamtos, o psichinės ligos tampa visuotine epidemija, Shunmyo Masuno parengtas vadovas yra tarsi ištiesta pagalbos ranka, kurią kiekviena turėtų priimti, o knygą laikyti savo asmeninėje bibliotekoje.

Knygoje „Paprasto gyvenimo menas: 100 kasdienių praktikų ramybei ir džiugesiui pasiekti“ siūlomos praktikos yra paprastos ir gana lengvai įgyvendinama bei efektyvios. Pavyzdžiui, autorius teigia, kad kasdieninis saulėlydžio laukimas nuteikia šventiškai, o gėlių sodinimas ir stebėjimas kaip jos auga išmoko priimti pokyčius. Laiko leidimas basomis atpalaiduoja. Nereikalingų dalykų atsisakymas atgaivina mintis. Vienuolis siūlo nešvaistyti laiko nervinantis dėl dalykų, kurių negalime pakeisti, skirti laiko sau, giliai pakvėpuoti, negalvoti apie blogus dalykus prieš miegą, prisiminti, kad jokia diena nėra svarbesnė už šiandieną. Regis šios tiesios paprastos ir visiems žinomos, tačiau daugelis pamiršta. Glaustai pateikti patarimai neapsunkina ir primena, kad ramybės reikia ieškoti kasdienybėje.

Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė.