C. Swatman. Mamos paslaptis

2019 04 29

Mamos paslaptis: romanas/ Clare Swatman. - Vilnius: Sofoklis, 2018. - 317 p.

Iš tiesų jų mama visada kažką slėpė.

Jos visada buvo trise: Keitė, Džordžė ir jų mama Džena. Mergaitės buvo ne tik seserys – jos atstojo viena kitai geriausią draugę. Šioms augant, siekdama apsaugoti savo dukras, Džena kai kada elgėsi pernelyg globėjiškai: neišleisdavo į lauką žaisti su kitais vaikais, o joms ūgtelėjus, drausdavo eiti į vakarėlius. Todėl beveik visą laiką mergaitės būdavo kartu su mama. Tik paaugusi Keitė ėmė dažniau keliauti, o Džordžė pasilikdavo namie. Dabar jiedvi suaugusios, šeimas turinčios moterys. Suprasdama, kad baimė keliauti ir santuokos beprasmybė yra įteigta motinos, Džordžė nusprendžia leistis į kelionę. Tačiau tam ji privalo rasti savo pasą, kurio, keista, bet niekada nėra regėjusi.

Asmens dokumentų paieška virsta tyrimu, o tai, ką Džordžė atras, išmuš iki šiol tvirtą pagrindą iš po kojų ir privers suabejoti viskuo, net savo pačios tapatybe. Nejau visa jos vaikystė tebuvo didžiulis melas?

„Mamos paslaptis“ – tai dramatiška istorija apie šeimą, meilę, sielvartą ir melą. Knyga tarsi detektyvas įtraukia ir prikausto dėmesį iki paskutinio puslapio.

Clare Swatman (g. 1975) – žurnalistė ir rašytoja. 2017 metais knyga „Kol neišėjai“ („Sofoklis“, 2017) atnešė jai pasaulinę šlovę. „Mamos paslaptis“ – antrasis autorės romanas.

Iš anglų kalbos vertė Dalia Žukauskienė.

D. Jefferies. Safyrų prekeivio paslaptis

2019 04 29

Safyrų prekeivio paslaptis: romanas/ Dinah Jefferies. - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2018]. - 388 p.

Kvapą gniaužianti istorija apie meilę ir netikėtą išdavystę

Ceilonas, 1935-ieji. Klestinčio brangakmenių prekeivio dukra Luiza Riv ir jos žavingas vyras Eliotas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip laimingai ir nerūpestingai gyvenanti pora. Tačiau prabangos kupiname pasaulyje jiems trūksta vieno dalyko – kūdikio.

Luiza grimzta į neviltį dėl patiriamų persileidimų, o Eliotas pamažu ima tolti. Jis vis dažniau randa prieglobstį ant Indijos vandenyno kranto plytinčioje cinamono plantacijoje. Vieną dieną Luizą pasiekia netikėta žinia: Eliotas žuvo automobilio avarijoje pakeliui į sostinę. 

Norėdama sužinoti, kas iš tikro nutiko, moteris leidžiasi aplankyti paskutinio savo vyro prieglobsčio. Gamta užgniaužia kvapą, o kiek atšiaurus, visko matęs plantacijos savininkas Leo įžiebia netikėtus jausmus. Tačiau tobulai gražiuose ir svaiginamai aštriu cinamonu dvelkiančiuose kalnuose glūdi išdavystė, kurios Luiza viena neįveiks…

Iš anglų kalbos vertė Inga Stančikaitė.

R. Buitkus. Nuotrauka dembelio albumui

2019 04 29

Nuotrauka dembelio albumui: autobiografinis romanas: N-18/ Raimondas Buitkus. - Vilnius: Alma littera, 2018. - 309 p.

1989-ieji. Lietuvoje įsibėgėja Sąjūdis, o į sovietinę armiją, kaip ir daugelį metų iki tol, iškeliauja beveik visa aštuoniolikamečių karta. Suskamba Lietuvos nepriklausomybės deklaracija, palikdami kruviną pėdsaką pražlegsi Sausio tryliktosios tankai. O vaikinai, išbarstyti po „plačiąją tėvynę“, kasdien sprendžia klausimą – bėgti ir pasmerkti save beveik garantuotam įkalinimui, o gal net mirčiai, ar likti.

Lukas yra vienas iš jų. Beveik tiesiai iš mokyklos suolo jis patenka į naują – sovietinės armijos – realybę. Patyčios, kankinimai, neoficiali kastų sistema yra jos kasdienybė. Vienintelis kelias išsivaduoti nuo patyčių ir pereiti į aukštesnę kastą – pačiam išmokti tyčiotis ir kankinti už save silpnesnį. Ar įmanoma tokiai tvarkai nepaklusti? Kas laukia to, kuris elgiasi ne pagal taisykles? Ar įmanoma išlaikyti meilę – moteriai, žmogui, sau – tokiomis nežmogiškomis sąlygomis? Tai tik pirmieji klausimai, neišvengiamai kylantys skaitant šį, autobiografinį, romaną.

Raimondas Buitkus (g. 1971 m.) – žurnalistas, aktorius, rašytojas. 1989 m. buvo paimtas į sovietinę kariuomenę, kur baigęs seržantų mokyklą 1989-1991 m. tarnavo specialiosios paskirties radijo žvalgybos daliniuose Karelijoje. 2010 m. baigė Vilniaus universitete žurnalistiką. Tai pirmasis jo romanas.

L. Mažylis. 99 šimtosios

2019 04 26

99 šimtosios: veiksmo trileris/ Liudas Mažylis. - Vilnius: Alma littera, 2018. - 318 p.

Pirmojoje knygoje „99 metai po įvykio“ autorius pasakojo apie Vasario 16-osios Akto paieškas ir jo suradimą Berlyne, tačiau tai ir buvo vienas iš nedaugelio tikrų faktų jo veiksmo, fantastikos ir rizikingų rekonstrukcijų kupinoje knygoje.

Knygoje „99 šimtosios“ L. Mažylis veiksmas vyksta Valstybės 100-mečio minėjimo metais – nuo sausio 1-osios iki pat metų pabaigos. Skaitytojai sutiks nemažai jau pažįstamų veikėjų, tačiau jie čia bus kiek pasikeitę, o ir jų vaidmenys jau kiti.

Vienišasis profesorius – pagrindinis šio veiksmo romano veikėjas – negali neieškoti Dokumento, jis vėl leidžiasi į kelionę ir patiria begalę nuotykių, rizikuoja ir dažniausiai tuo mėgaujasi. Tiesa, jis ir toliau nepaliauja ieškojęs savo svajonių mylimosios. Užuominų apie įvairiausius meilės nuotykius knygoje „99 šimtosios“ taip pat apstu.

Meilė ir mirtis, kraujas ir vėl meilė. Kas iš tiesų yra Vienišojo profesoriaus varomoji jėga? „99 šimtosios“ įtrauks skaitytoją į tikrą medžioklę, kurioje netikėti posūkiai ir veiksmas konkuruoja su guviu protu ir humoru.

Liudas Mažylis (g. 1954 m.) – chemikas, politologas, 2017 metais suradęs Lietuvos Nepriklausomybės, Vasario 16-osios Akto originalą. Profesorius dėsto Vytauto Didžiojo universitete.

A. Lindgren. Karo dienoraščiai, 1939–1945

2019 04 26

Karo dienoraščiai, 1939–1945/ Astrid Lindgren. - Vilnius: Garnelis, 2018. - 293, [2] p.: iliustr.

Žymiausios vaikų rašytojos Astridos Lindgren „Karo dienoraščiai, 1939-1945“ yra Antrojo pasaulinio karo metais rašyti asmeniniai dienoraščiai. Tik po autorės mirties ir ilgai trukusių svarstymų A. Lindgren šeima sutiko išleisti šiuos dienoraščius, kuriuose be jautrių ir svarbių įžvalgų apie karą gausu asmeninio rašytojos gyvenimo detalių.

Dar prieš tapdama visame pasaulyje žinoma vaikų rašytoja, Astrida Lindgren rašė apie karo žiaurumus. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Astrida Lindgren su šeima gyveno Stokholme. Jos to meto dienoraščiai pateikia išskirtinį ir jautrų pilietės, moters, motinos požiūrį į viską niokojantį karo konfliktą. Ji drąsiai kritikuoja karo žiaurumus ir giliai bei atidžiai stebi pasaulio politiką. Ji kalba apie kasdienius karo padarinius ir analizuoja pačią blogio prigimtį. O tarp pasakojimų apie karą prasiskverbia mintys apie jos asmeninį gyvenimą – santuokos ir finansines problemas, išbandymus, tenkančius jai kaip rašytojai ar motinai.

Karo metais A. Lindgren užpildė septyniolika užrašų knygelių, kuriose klijuodavo laikraščių straipsnius, maisto kuponus ar to meto skrajutes.

Jau po rašytojos mirties išleisti „Karo dienoraščiai“ sulaukė tarptautinio pripažinimo, o Švedijos spaudoje jie vadinti „neprilygstamu karo pasakojimu“ ar „šokiruojančia istorijos pamoka“.

Iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė.