S. Montefiore. Greisės gundymas

2020 02 24

Greisės gundymas: romanas/ Santa Montefiore. - Vilnius: Alma littera, 2019. - 379 p.

Paslaptys, praregėjimas ir meilė – trys dalykai, dėl kurių nepaisydama artimųjų prieštaravimo garbaus amžiaus britė nusprendžia keliauti į Italiją. Britų rašytojos Santos Montefiore romanas „Greisės gundymas“ – tai pasakojimas apie amžinai gyvas svajones ir tas retas progas, kai galime jas išpildyti.

Greisė Barton – pagyvenusi dama iš Devono miestelio. Daugiausia laiko ji skiria ramiems pasivaikščiojimams su šunimis ar bendruomenės renginių organizavimui. Tiek ji pati, tiek visi aplinkiniai žino, kad Greisės gyvenimas paprastas ir niekuo neišsiskiriantis, gal net nuobodokas.

Tačiau vieną dieną Greisės dėmesį patraukia skelbimas, kviečiantis dalyvauti savaitę trunkančiuose kulinarijos kursuose saulėtoje Toskanoje. Moteris nedvejodama šiai kelionei išleidžia visas savo santaupas. Miestelio gyventojai iškart ima liežuvauti. Greisės šeima - dukra Karina ir anūkė Anastasija - pasipiktina tokiu beatodairišku močiutės sumanymu.

Tačiau nė viena iš jų nežino, koks iš tiesų Greisės vizito į Italiją tikslas – jos nė nenutuokia apie moters praeitį. o Greisė turi paslaptį, kuri kur kas senesnė už jas abi. Nepaisydama protestų, Greisė pasiryžusi įgyvendinti savo sumanymą... Ši kelionė pakeis visų trijų moterų gyvenimus.

Versdami romano „Greisės gundymas“ puslapius pažinsite nepaprastą moterį ir išgirsite išskirtinę jos gyvenimo įstoriją, stebėsite kaip keičiasi Karina ir Anastasija bei jų santykiai. Santa Montefiore plunksna kuria išskirtinius saulėtosios Italijos vaizdus su aiškiai užuodžiamu apelsinų kvapu, prinokusių pomidorų ir šviežio baziliko nepakartojamą skoniu ir itališkos namų virtuvės šurmuliu.

„Greisės gundymas“ – tai dinamiškas pasakojimas apie trijų kartų moterų santykius, šeimos paslaptis ir praeitį, apie kurią dažnai pamirštame paklausti savo artimųjų. Ypač kai mums atrodo, kad motina tėra virtuvėje besisukiojanti paprasta namų šeimininkė, kurios gyvenime negalėjo nutikti nieko ypatingo. O juk iki mums išvystant šį pasaulį, jis jau sukosi…

Santa Montefiore (g. 1970 m.) užaugo fermoje Hempšyre, Ekseterio universitete mokėsi italų ir ispanų kalbas. Po studijų beveik dešimtmetį praleido Buenos Airėse, kur gimė jos mama. Ištekėjusi už žymaus istoriko Simono Sebago Montefiore priėmė judėjų tikėjimą. Santa Montefiore knygos - bestseleriai, kurių parduota per 6 mln. kopijų ir jos išverstos į 25 kalbas.

Iš anglų kalbos vertė Lina Būgienė.

 

M. Condé. Belaukiant, kol pakils vanduo

2020 02 24

Belaukiant, kol pakils vanduo: [romanas]/ Maryse Condé. - Vilnius: Alma littera, 2019. - 254 p.

Mažoji Anais neturi nieko, tik jį. Jos mama, pabėgėlė haitietė, mirė gimdydama, paliko jai tik vargą ir nuolatinį bėgimą. Babakaras nori padovanoti jai kitokią ateitį. Jie išskrenda į Haitį – kamuojamą smurto, korumpuotų vyriausybių, sukilėlių gaujų, bet labai gražią, užburiančią salą. Babakaras ieško Anais šeimos – tetos, dėdės, galbūt senelių, kurie galėtų papasakoti jos istoriją. Savo klajonėse jis gali pasikliauti tik savimi ir dviem draugais – Movaru ir Fuadu. Tie vyrai panašūs į jį – tremtiniai, vienišiai, ieškantys savęs, perėję ugnį ir vandenis.

Mano knygos nesiliauja kvestionuoti pasaulį ir niekada nesiūlo išeičių.

Maryse Condé žinomiausia frankofonų autorė, kilusi iš Gvadelupos, 2018 m. už gyvenimo kūrybą apdovanota alternatyvia Nobelio literatūros premija. Jos rašymo stilius šiurkštus, bet metaforiškas ir vaizdingas, turintis sąsajų su magiškuoju realizmu. Autorė nagrinėja rasių, lyčių ir kultūros problemas, aktualias ne tik įvairiomis istorinėmis epochomis, bet ir šiandien.

Ši knyga skirta visiems! Apie tai, kas vyksta šiandien pasaulyje, ir apie tai, kas tam pasauliui vis dar neleidžia sugriūti.

Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė.

R. Sabas. Gaono kodas

2020 02 24

Gaono kodas: [romanas]/ Rytis Sabas. - Vilnius: Alma littera, 2019. - 200 p.

Knygos autorius Ÿ– vilnietis komunikacijos profesionalas, daug keliavęs po pasaulį, aplankęs karštuosius taškus Irake, Afganistane, Kosove ir Bosnijoje, dirbęs tarptautinių naujienų žurnalistu, Lietuvos komunikacijos asociacijos tarybos narys.

Jo aistra – istorija, kurios aidus galima girdėti šiandien.
Pradėjęs skaityti „Gaono kodą", negali nuo jo atsiplėšti tol, kol rašytojo ranka neatveda iki paskutinės eilutės.

Tai – ne vienintelis romano privalumas. Kvapą gniaužiantis trileris, kuriame emigranto Pauliaus Meko – Polo Vilemseno – ir jo artimųjų gyvenimas pinasi su „Mosado", FSB ir GRU bei Lietuvos žvalgybų ir kelių valstybių mafijozų kova dėl Vilniaus žydų išminčiaus Gaono palikto raštelio su neįtikėtinos galios kodu, turi dar ir neįtikėtiną istorinį foną.

„Gaono kodo" pasakojimo epicentras – Ukmergės rajono Želvos miestelis, iš kurio kilęs Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas; jame gyveno ir Gaono brolis. Nė sekundei neišleisdamas iš akių romano veiksmo, pakeliui autorius skaitytoją supažindina su Lietuvoje menkai žinomais ar net nežinomais, bet pasaulyje išgarsėjusiais mūsų tėvynainiais.

Nobelistas Klugas, šokėja Musia Daiches iš Vilniaus, Brazilijos multimilijonieriumi tapęs Klabinas iš Želvos, žurnalistė Bracha Habas iš Alytaus, 1831 m. sukilėlis bajoras Šemeta, kūręs Belgijos kariuomenę.

Antras knygos planas daugybei lietuvių rašytojų vis dar pakiša koją. Rytis, priešingai, veiksmo foną tapo meistriškai.

Tokio lengvo romano apie sunkią mūsų praeitį neturėjom. Jo reikėjo. Turim.

G. Thunberg ir kt. Lyg degtų namai

2020 02 21

Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita/ Greta Thunberg, Svante Thunberg, Beata Ernman, Malena Ernman. - Vilnius: Alma littera, 2019. - 302 p.

Šią knygą parašė visa šeima: Švedijos operos dainininkė Malena Ernman, jo vyras aktorius Svante Thunberg bei jų dukterys, jaunesnioji, irgi dainuojanti Beata Ernman ir jos metais vyresnė sesuo Greta Thunberg, pastaruoju metu nepaprastai išgarsėjusi jaunoji kovotoja prieš klimato kaitą.

Čia skaitytojas ras, be abejo, politinio aktyvizmo istorijų, bet pirmiausia šis tekstas yra apie šeimą. Labai ypatingas pasakojimas apie šeimą, kuri pradėjo nešti žaliojo atsakingumo vėliavą būtent tuo metu, kai žmonių veiksmai ėmė lemti, kokioje Žemėje mes gyvensime. Greta Thunberg, Svante Thunberg, Beata Ernman, Malena Ernman savo istoriją pasakoja ne tam, kad susilauktų užuojautos (ar susižavėjimo), bet tam, kad patrauktų mus į savo gretas.

Tai yra istorija apie susidūrimą su krize, kuri, kaip visuomet, ateina nenumatyta. Laimingas dviejų tėvų su dviem dukterim gyvenimas vieną dieną pasikeičia negrįžtamai. Sulaukusi vienuolikos metų, vyresnioji dukra Greta nustoja valgyti ir kalbėti, jaunesnioji su tomis pačiomis bėdomis irgi jau kurį laiką kovoja. Sutrikę, bet nepalaužti tėvai šalia išgirstų autizmo ir selektyvinio autizmo diagnozių suvokia, kad jų vaikams teks gyventi nepaprastai pavojingoje planetoje.

Ryžtingai ieškodama tiesos, šeima atranda gilų ryšį tarp savo ir planetos kančių. Priešindamiesi juos užtildyti norinčioms jėgos jie atranda būdus sustiprėti, išgyti ir veikti. Ir tuomet penkiolikmetė Greta Thunberg paskelbia streiką.

2003-ais gimusi Greta Thunberg išgarsėjo 2018 m. rugpjūtį, kai sugalvojo protestuoti prieš klimato kaitą. Paauglės sprendimas – tris savaites sėdėti ne mokyklos suole, o ant Švedijos parlamento laiptų – įkvėpė analogiškiems veiksmams daugiau nei du milijonus jaunų protestuotojų visame pasaulyje.

Vėliau Greta Thunberg kalbėjo pasaulio lyderių susitikime „World Economic Summit“, Jungtinių Tautų klimato konferencijoje Lenkijoje ir daugelyje kitų vietų. Visais atvejais jos pranešimas buvo toks pats: „Suaugusieji dažnai sako: ateities kartoms turime palikti viltį. Aš nenoriu jūsų vilties. Noriu, kad pradėtumėte panikuoti. Noriu, kad pajustumėte baimę, kurią jaučiu aš. Noriu, kad imtumėtės veiksmų. Noriu, kad elgtumėtės taip, lyg degtų jūsų namai. Nes jie dega.“

Na, o knygoje „Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“ parodomas šio pranešimo atsiradimo kelias.

Iš švedų kalbos vertė Eglė Voidogienė.

S. Murata. Kombinio moteris

2020 02 21

Kombinio moteris: romanas/ Sayaka Murata. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2019]. - 141 p.

Japonų rašytojos Sayaka Murata romane „Kombinio moteris“ pasakojama apie 36-ių metų Keiko Furukuros, „kombinio“ (taip Japonijoje vadinama maisto ir būtiniausių buities prekių parduotuvė) darbuotojos gyvenimą.

Dirbti nedidelėje parduotuvėje „Smile Mart“ šalia savo namų Keiko Furukura pradėjo sulaukusi aštuoniolikos ir praėjus porai dešimčių tebėra šiuo darbu patenkinta. Knygos „Kombinio moteris“ herojė visiškai prisitaikė prie aplinkos, ir, pradėdama kopijuoti kasdien sutinkamų pirkėjų ir savo kolegų įpročius bei manieras, po truputį tampa žmogumi-funkcija, „mini parduotuvės žmogumi“, pažymi autorė Sayaka Murata.

Keiko Furukura nekreipia dėmesio į giminių spaudimą, ji nesiekia aukštesnio socialinio statuso ir nenori sukurti savo šeimos. Nuo vaikystės turint problemų su prisitaikymu prie aplinkos, ji pajunta, kad kombinyje galiojančios korporatyvinės taisyklės sukuria saugumo jausmą, o darbe dėvima uniforma tampa asmenybės dalimi. Iki skausmo tiksliai sudėliotas Sayaka Murata romano „Kombinio moteris“ herojės gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, kai parduotuvėje atsiranda Shiraha, vyras su tokiomis pačiomis asocialumo problemomis, gyvenantis bendruomeninio pasaulio pakraštyje. Būsenos panašumai lyg ir suartina herojus, bent tik iki santykių imitavimo laipsnio (tai leis abiem susimažinti išorės spaudimą). Bet ar imitacija nugalės psichologiškai artimesnę rutiną.

Knygos autorė klausia, ar įmanoma nuo materialistiškos visuomenės pasislėpti, išpildžius tos visuomenės diktuojamas taisykles iki maksimumo? „Kombinio moteris“ – tarptautinis bestseleris, daugelio garsių literatūros leidinių išrinktas geriausia metų knyga ir apdovanotas Akutagavos premija.

Iš japonų kalbos vertė Gabija Čepulionytė.