L. Kybartienė. Koralų šypsenos

2020 02 21

Koralų šypsenos: [rask laiko tapti savimi]/ Laima Kybartienė. - Vilnius: Alma littera, 2019. - 223 p.: iliustr.

„Gal tai, ką rašau, nėra itin prasminga, bet gal kam nors bus siūlo galas? Ir tu griebsiesi to siūlo, rasi savyje jėgų pakilti nuo kėdės, išlipti iš lovos ir savo gyvenimo pelkės. Atidaryti duris ir eiti į nežinią su visomis savo baimėmis ir talentais, eiti ir nestovėti vietoje. Eiti!"
Laima Kybartienė

Priimk save tokią, kokia dabar esi! Diena tik prasideda, eik į ją mažais žingsneliais, daryk tai, ką turi daryti, lėtai skubėdama, sau nepriekaištaudama, savęs neteisdama ir kartu iš savęs pareikalaudama visko, ką šiandien gali padaryti.

Jei turi tikslą, polėkį ir esi nuoširdus, likimas tau padeda. Kartais stebėtinai viską sudėlioja. Apkabink save jaukiomis mintimis! Daryk, ką gali, nenusivilk tuo, ko negali daryti.

E. Gasiulytė. Lietuvos vizionierės

2020 02 21

Lietuvos vizionierės: 10 įspūdžiografijų/ Elena Gasiulytė; piešė Miglė Anušauskaitė. - Vilnius: Tyto alba, 2019. - 196 p.: iliustr.

Elena Gasiulytė – atsitiktinai gide tapusi filologė, su kolege įkūrusi interaktyvias ekskursijas po Vilnių organizuojančią „Idėjų karalystę”. Turi katę, kolekcionuoja vinilines plokšteles, laisvalaikiu labai neprofesionaliai šoka ir miega bent keturiolika valandų per parą.

Miglė Anušauskaitė – dirba Judaikos tyrimų centre, yra nupiešusi daugybę komiksų ir kelias apdovanojimus pelniusias grafines noveles (“Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika”, “10 litų”). Turi šunį, mėgsta vabzdžius, ežius ir nesąmones.

Įspūdžio rašymas – tai ne biografija, o „Lietuvos vizionierės. 10 įspūdžiografijų” – ne enciklopedinių faktų rinkinys.

Tai dešimt subjektyvių pasakojimų apie moteris, kurios įėjo į Lietuvos bei pasaulio istoriją kaip novatorės ir vizionierės. Tai labai asmeniška knyga-pokalbis su dešimčia istorinių asmenybių, sukėlusių proveržį įvairiose srityse: politikoje, muzikoje, kulinarijoje ar literatūroje.

Drauge tai – savotiškas vakarėlis, kuriame turėsite progą susipažinti ir su valdovėmis, ir su rašytojomis, ir su muzikante, virėja bei anarchiste. Kai kurios iš jų – Žemaitė ar Sofija Čiurlionienė – atrodytų, visiems gerai žinomos, bet perskaitę jų istorijas pamatysite šias veikėjas naujai ir kitaip. Apie kitas vizionieres – Mariją Liudviką Gonzagą, Emmą Goldman ar Clarą Rockmore – galbūt išgirsite pirmą kartą, tačiau jos ilgam paliks pėdsaką jūsų atmintyje. Visas dešimtukas nejučia verčia didžiuotis, kad šių moterų gyvenimuose vienaip ar kitaip įsipainiojusi Lietuva.

Ši knyga “Lietuvos vizionierės. 10 įspūdžiografijų” – bandymas pasišnekėti su dešimčia Lietuvos kultūrai svarbių asmenybių. O drauge ir dviejų autorių pokalbis: netikėti ir asmeniški E. Gasiulytės tekstai ieško bendros kalbos su ironiškais ir drąsiais M. Anušauskaitės komiksais.

A. Tyler. Laikrodžio šokis

2020 02 21

Laikrodžio šokis: romanas/ Anne Tyler. - Vilnius: Tyto alba, 2019. - 310 p.

Anne Tyler romano „Laikrodžio šokis“ herojė Vila Dreik gyveno nuo vienos gyvenimo pokyčius ženklinančios ribos iki kitos. 1967-aisiais ji moksleivė, bandanti susitaikyti su netikėtu mamos dingimu. 1977-aisiais studentei Vilai pasiperšama. 1997-ieji. Jauna našlė bando surinkti į šipulius sudužusį savo gyvenimą. 2017-aisiais ji trokšta tapti močiute, bet nėra įsitikinusi, ar tai pavyks.

„Nejaugi tik tiek? Negi tai ir buvo mano gyvenimas?“, klausia savęs Vila. Ji jau susitaikiusi su mintimi, kad svajonės taip ir liks svajonėmis, kai staiga suskamba telefonas ir nepažįstamasis pateikia Vilai netikėtą pasiūlymą.

Pati negalėdama paaiškinti savo impulsyvumo, romano „Laikrodžio šokis“ herojė lekia per visą šalį, kad galėtų rūpintis niekada nematyta jauna moterimi, jos mažamete dukra ir jų šunimi. Šis staigus sprendimas atveda Vilą į ekscentriškų žmonių pasaulį, kurie save laiko giminėmis ir būtent ten Vila netikėtai atranda ramybę, pilnatvę ir troškimų išsipildymą.

Anne Tyler romanas „Laikrodžio šokis“ – nepaprastai subtiliai papasakota vieno gyvenimo istorija. Nedrąsaus, paprasto gyvenimo moters, kuri dažniausiai elgėsi taip, kaip iš jos buvo tikimasi ir kaip buvo patogiausia, tačiau galiausiai rado savyje jėgų pasielgti taip, kaip svarbu jai pačiai.

Tai istorija apie viltį ir pasikeitimą, apie savęs atradimą ir visada egzistuojantį antrąjį šansą.

Iš anglų kalbos vertė Rūta Tumėnaitė.

T. Venclova. Lietuvos istorija visiems. T. 2

2020 02 21

Lietuvos istorija visiems. T. 2 / Tomas Venclova. - Vilnius: R. Paknio leidykla, [2019]. - 380 p.: iliustr.

„Lietuvos istoriją visiems" parašė poetas, eseistas, Jeilio universiteto profesorius, vienas aktyviausių Lietuvos intelektualų Tomas Venclova.

Pirmojo tomo pasakojimas prasideda nuo neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų, o baigiasi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimais; antrajame tome dėstoma tolesnė istorija iki atkurtos Nepriklausomybės įtvirtinimo 1991-aisiais žlugus SSRS.

Knyga „Lietuvos istoriją visiems" stebina autoriaus akiračio platumu, gebėjimu apibendrinti, įkontekstinti, atrinkti iškalbingų detalių, o labiausiai - savitu požiūriu į skaudžius ar vis dar ginčijamus praeities įvykius. Visa savo gyvenimo veikla Venclova gina intelektualinės laisvės, žmogaus vertės, orumo ir aktyvumo idėjas. Tikrasis patriotizmas, jo manymu, prasideda ten, kur baigiasi visi (taip pat pseudopatriotiniai) nutylėjimai ir iškraipymai.

„[...] visą savo profesinį gyvenimą studijavau ir istorinius įvykius [...]. Ilgainiui tai pasidarė man taip įdomu, jog surizikavau parašyti dar vieną daugmaž sintetinį darbą, kuris apžvelgtų mano krašto plėtotę nuo senovės ligi dabarties. Ta plėtotė - neįprastas, netgi unikalus ir labai pamokomas reginys",- rašo autorius įžangoje.

496 iliustracijos, 12 žemėlapių, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

G. K. Sviderskytė. Lituanica. Nematoma pusė

2019 12 12

Lituanica. Nematoma pusė/ Gražina K. Sviderskytė. - [Vilnius]: Aukso žuvys, [2019]. - 455 p.

Knygoje „Lituanica. Nematoma pusė" žurnalistė ir istorijos mokslų daktarė Gražina Sviderskytė pirmą kartą Lietuvos istorijoje taip išsamiai, detaliai ir su politiniam trileriui būdinga intriga pasakoja tautos didvyrių Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą istoriją.

Kilnūs tikslai, herojiškas skrydis ir tragiškas likimas. Dažnas girdėjo ir mano žinąs apie Darių ir Girėną bei vieną iš ryškiausių Lietuvos istorijos įvykių. Lakūnai gerbiami kaip didvyriai, tačiau užmirštami kaip asmenybės. Kas jie buvo ir kokia asmeninė patirtis subrandino juos aukštiems idealams ir siekiams? Kokiame istoriniame kontekste gimė Dariaus ir Girėno svajos, kova ir kančia? Kokios paslaptys gaubia šį tautos sąmonėje giliai įsirėžusį įvykį? Kurios iš paslapčių vis dar liko neįmintos?

Gražinos Sviderskytės knyga „Lituanica. Nematoma pusė" – daugiau nei septynerių metų kruopštaus, atkaklaus, atsidavimo, paieškų ir lemtingų atradimų kupino darbo rezultatas. Trys valstybės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Lietuva, daugiau nei dvidešimt aplankytų archyvų, tūkstančiai perskaitytų dokumentų, galimybė prisiliesti prie dar neskelbtų ir netyrinėtų šaltinių tapo svariu knygos apie „Lituanicos" istoriją pagrindu. Knygoje „Lituanica. Nematoma pusė" žvelgiama nuo paviršiaus vis gilyn, kol nuskaidrėja istorijos rėžis nuo „dabar" iki „tada" ir lyg senvagėje sluoksniais atsiveria laikotarpiai su savita problematika.