A. McKinty. Grandinė

2020 05 11

Grandinė: trileris/ Adrian McKinty. - Vilnius: Alma littera, 2020. - 397 p.

Dienos rytas prasideda kaip visuomet. Reičel Klein palieka savo dukrą autobuso stotelėje ir eina tvarkyti savo reikalų. Bet suskamba telefonas ir viskas akimirksniu pasikeičia. Nepažįstamas balsas praneša, Reičel dukra pagrobta, ir ji turi sumokėti išpirką. Yra dar viena sąlyga – ji privalo pagrobti kitą vaiką. Visa tai papasakoja moteris, pagrobusi Reičel dukrą – jos sūnus irgi yra pas kažką nelaisvėje. Baisiausia tai, kad Reičel neįvykdžius visų sąlygų, abu vaikai mirs. Šitaip Reičel sužino, kad pateko į siaubingą prievartos ir šantažo schemą – Grandinę.

Grandinės taisyklės paprastos – rask pinigus, rask auką ir tuomet atlik siaubingą poelgį, apie kurį net negalėjai pagalvoti prieš 24 valandas. Reičel yra paprasta moteris, bet per artimiausias dienas, norėdama išgelbėti dukrą, ji bus grubiai ir žiauriai išstumta už įprastinio gyvenimo ribų. Anoniminiai Grandinės šeimininkai žino, kad tėvai dėl savo vakų padarys bet ką. Bet jie nežino, kad šį kartą sutiko savęs vertą priešininkę. Ar Reičelė taps tuo žmogumi, kuris nutrauks Grandinę?

Nauja Adriano McKinty, detektyvų rašytojo ir literatūros kritiko, knyga yra elegantiškas ir subtilus pasakojimas. „Publishers Weekly“ apžvalgininkas teigia, kad „Grandinė“ yra meistriškai parašytas kriminalinis romanas, patvirtinantis, kad Adrianas McKinty yra vienas didžiausių savo kartos talentų.

Adrianas McKinty rašo ne tik detektyvinius romanus ir literatūros kritiką – jis yra ir žinomas literatūros paaugliams ir jaunimui autorius. Rašytojas yra daugybės UK ir kitų šalių literatūros premijų laureatas.

Iš anglų kalbos vertė Rita Kaminskaitė.

S. Bjørk. Berniukas sniege

2020 05 11

Berniukas sniege: [romanas]/ Samuel Bjørk. - Vilnius: Alma littera, 2020. - 382 p.

Norvegų rašytojo Samuel Bjørk detektyvas „Berniukas sniege“ yra jau trečioji serijos dalis apie tyrėjus Holgerį Munką ir Mią Kriuger. Šiurpulį kelianti pirmoji knyga „Aš keliauju viena“ tapo tarptautiniu bestseleriu, o autorius kaip mat imtas lyginti su tokiais žanro meistrais kaip Stieg Larsson, Lars Kepler ar Jo Nesbo. Pažintį su pamėgtais veikėjais galėjome tęsti antroje knygoje „Pelėda medžioja naktį“ ir štai – gerbėjų džiaugsmui – sulaukėme naujos dalies „Berniukas sniege“.

1996 metai, Kalėdos. Tamsu. Pagyvenęs vyriškis automobiliu lėtai važiuoja namo.

Priekinių žibintų šviesoje netikėtai pastebi gyvūną. Žmogus staigiai spaudžia stabdžius ir susijaudinęs vos spėja sustoti. Deja, bet pamato ne laukinį žvėrį. Priešais jį stovi ant kelio sniege stovi mažas berniukas pamėlusiomis lūpomis ir ant galvos tvirtai prilipintais elnio ragais.

„Berniukas sniege“ ne mažiau tamsi istorija nei pirmosios serijos dalys. Autorius įtampą sukuria ne žiauriais vaizdais, o pasitelkdamas psichologiją bei asmenybės sudėtingumą. Mia ir Munkas turės ne tik sustabdyti taisyklių nepaisantį žudiką, bet ir kovoti su savo pačių vidiniais demonais.

Samuel Bjørk yra rašytojo slapyvardis. Tikrasis jo vardas – Frode Sander Oien. Autorius gimė 1969 metais ir yra žinomas norvegų rašytojas, vertėjas, dramaturgas, muzikantas bei dailininkas.

Iš norvegų kalbos vertė Viktorija Gercmanienė.

R. Roper. Dėl to verta gyventi

2020 05 11

Dėl to verta gyventi: romanas/ Richard Roper. - Vilnius: Tyto alba, 2020. - 334 p.

Visiems Eleonoros Olifant gerbėjams!

Britų literatūros redaktoriaus Richardo Roperio knyga „Dėl to verta gyventi“ jau dabar lyginama su milžiniško populiarumo sulaukusiu romanu „Eleonorai Olifant viskas gerai“. Romano epicentre – vienatvė ir ją įkūnijantis herojus Endrius, kuris tikrai nepanašus į svajonių vyrą.

Keturiasdešimtmetis Endrius nei išvaizdus, nei sąmojingas, nei drąsus, o darbas municipalinėje tarnyboje taip pat nedaro įspūdžio. Jo pareiga – vykti į mirusių vienišų žmonių butus, juos apžiūrėti ir, jei įmanoma, rasti jų gimines ar artimuosius ir pranešti apie nelaimingojo gyvenimo pabaigą.

Tačiau po darbo Endriaus namuose laukia mylinti žmona Diana ir du vaikai. Bent jau taip mano vyro kolegos, nes būtent taip savo šeimą jis pristatė per darbo pokalbį prieš penkerius metus. Deja! Endriaus namuose, jei jis neklauso Ellos Fitzgerald dainos, tuščia ir tylu, Jo šeima - iliuzija, prieš bendradarbius vaidinamas spektaklis ir, galbūt, maloni paguoda nuo vienišos tikrovės.

iš anglų kalbos vertė Rita Kaminskaitė

Emilijos dienoraštis, 1942–2015 m.

2020 05 11

Emilijos dienoraštis, 1942–2015 m.: vienos epochos liudijimas/ [su Mindaugo Nastaravičiaus įžanga]. - Vilnius: Tyto alba, 2020. - 591 p.

„Emilijos dienoraštis“ – autentiškas mokytojos dienoraštis, tik autorė niekada neįsivaizdavo, kad jis bus išspausdintas. Viskas prasideda 1942 metais, kai septyniolikmetė pradeda naujus mokslo metus Biržų gimnazijoje. Tikrovė negailestinga: išeina į karą klasiokai, artėja frontas, aplinkui sprogimai, baimė ir nerimas dėl ateities. Vėliau – baigiamieji egzaminai, istorijos-filologijos studijos Kaune, studentiški pasilinksminimai, Filologijos fakultetas perkeliamas į Vilnių...

Ir štai Emilija – jau mokytoja neįvardyto miestelio mokykloje: dienoraštyje įrašai apie administracinius reikalus, švietimo skyriaus reikalavimus... Skaitytojas drauge lanko koncertus, teatrą, vertina atlikėjus, sklaido knygas, svarsto apie mokytojo profesiją, moters padėtį, mirties neišvengiamumą, mėgaujasi kelionių įspūdžiais ir stebisi „geležinės uždangos“ suvaržymais. Įrašuose – ir kasdienybė, ir nuolatinės grožio paieškos, meno alkis, ir daugelį metų puoselėjama meilė. Galiausiai į dienoraštį įsiveržia Sąjūdis, ir Emilijos akimis regime pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius.

1942–2015. Visas gyvenimas prabėga pro akis. Nieko tikresnio ir labiau jaudinančio negali būti.

Ch. Lefteri. Bitininkas iš Alepo

2020 05 11

Bitininkas iš Alepo: romanas/ Christy Lefteri. - Vilnius: BALTO leidybos namai, 2020. - 301 p.

Knygoje „Bitininkas iš Alepo“ autorė Christy Lefteri jautriai pavaizdavo dvi  keliones. Pirmoji – fizinė. Skaitytojai kartu su Arfa ir Nuriu galėjo sekti visą pabėgėlių kelio baisumą. Šioje kelionėje sutinkami kontrabandininkai, kurie negerbia žmonių ir atima paskutinius pinigus. Perpildytos guminės valtelės jūroje. Uždarytos valstybių sienos, stovyklos miestų parkuose, skurdas, pabėgėlių centrai, nepagarba ir tik vos viena kita gerų žmonių ištiesta pagalbos ranka – visa tai yra reali kiekvieno pabėgėlio patirtis. Nors autorė teigia, kad ši istorija nėra tikra, ji ruošdamasi knygai bendravo su žmonėmis Atėnų pabėgėlių stovyklose ir klausėsi neįtikėtinai baisių istorijų. Antroji kelionė – dvasinė. Netekti savo gyvenimo ir neturėti vilties dėl ateities yra baisus smūgis kiekvienam žmogui. Nuris ir Arfa jį priėmė kiekvienas savaip ir turėjo rasti jėgų tęsti savo vidinę kelionę.

„Bitininkas iš Alepo“ priverčia permąstyti savo požiūrį į tam tikrus dalykus ir pajusti daugiau empatijos. Tai itin įtaigi, meistriškai parašyta istorija, kalbanti apie problemas, kurios šiomis dienomis vyksta mūsų kaimynystėje.

Iš anglų kalbos vertė Aistė Kvedaraitė.