I. Plėštytė-Būtienė. Kodėl vaikai serga

2020 09 21

Kodėl vaikai serga: ir kaip mes galime jiems padėti/ Indrė Plėštytė-Būtienė. - Vilnius: Sofoklis, 2020. - 254 p.

Indrė Plėštytė-Būtienė daugiau nei penkiolika metų dirba vaikų gydytoja. Per visą praktikos laikotarpį jai teko susidurti su daugybe tėvų klausimų bei baimių. Žmonėms dažniausiai rūpi ne tik, kaip gydyti jau atsiradusias ligas, bet ir kaip sustiprinti vaiko organizmą, nuo ko priklauso imuninė sistema, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Būtent į šiuos klausimus autorė ir pasistengė atsakyti savo knygoje „Kodėl vaikai serga: ir kaip mes galime jiems padėti“.

Paprasta ir lengvai suprantama kalba gydytoja pasakoja apie tai, kas apskritai yra imunitetas, kaip jis veikia ir kokie veiksniai lemia susilpnėjimą. Autorė aptaria ar imunitetui įtakos turi paveldimumas, kaip formuojasi imuninė atmintis ir iš kur atsiranda ligos. Gydytoja atskleidžia kaip prasideda infekcijos, kaip įmanoma jų išvengti, taip pat kaip grūdinti vaiko organizmą. Skaitydami Indrės Plėštytės-Būtienės knygą sužinosite, kodėl tiek daug vaikų turi įvairiausių alergijų ir kiek bendrą mažylio sveikatą lemia pačių tėvų psichologinė savijauta.

L. Prescott. Mūsų čia nebuvo

2020 09 21

Mūsų čia nebuvo: romanas/ Lara Prescott. - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2020]. - 443 p.

Lara Prescott sukūrė tikrais įvykiais paremtą istoriją „Mūsų čia nebuvo“. Romanas pasakoja apie Šaltojo karo laikus, meilę, pasiaukojimą, saugumo tarnybų veiklą ir knygų kontrabandą. To meto vyriausybės buvo įsitikinusios, kad knygos gali atstoti ginklus.

Romano ašis – garsus rusų autorius Borisas Pasternakas ir jo romanas „Daktaras Živaga“. 1956-tais metais Borisas baigė rašyti knygą apie tragišką savo meilės istoriją su Olga Ivinskaja. Jurijus ir Lara yra autoriaus ir jo mylimosios prototipai. Be jausmų dramos „Dakataras Živaga“ palietė ir asmeninės laisvės klausimus, kalbėjo apie Spalio revoliuciją ir šios temos nulėmė tai, kad Sovietų Sąjungos valdžia romaną uždraudė. Autoriui pavyko perduoti rankraštį Italijos korespondentui ir pirmą kartą knyga pasirodė būtent Italijoje. Romanas sukėlė sensaciją ir tapo pasauliniu bestseleriu.

Istorijai patekus į Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės Žvalgybos Agentūros (CŽA) rankas, amerikiečiai suprato, kad „Daktaras Živaga“ paprastiems Rusijos žmonėms gali atskleisti sovietinės sistemos suvaržymus ir persekiojimų mastą. Milžinišką įtaką turintis kūrinys buvo išverstas į rusų kalbą ir šnipų pagalba slapta sugrąžintas į gimtąją šalį. Laros Prescott knygoje „Mūsų čia nebuvo“ knygnešių misiją atliko dvi CŽĄ šnipės. Daug patirties turinti Salė ir naujokė Irina drąsiai ėmėsi užduoties įveikti geležinę uždangą ir „Daktaro Živagos“ nešamą žinią paskleisti tarp Sovietų Sąjungos žmonių. Knygų galia gali būti neįtikėtina!

„Mūsų čia nebuvo“ – detali knyga atskleidžianti daugybę autentiškų istorinių įvykių. Tekste stipriai jaučiamas tikėjimas literatūros ir kūrybos įtaka bei galia.

Iš anglų kalbos vertė Jovita Groblytė-Hazarika.

V. Juknaitė. Kalbasi susitikę

2020 09 21

Kalbasi susitikę: pokalbiai/ Vanda Juknaitė. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2020]. - 175 p.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Vandos Juknaitės knygoje „Kalbasi susitikę“ surinkti 2002-2010 metų laikotarpio pokalbiai su visa puokšte įdomių pašnekovų. Interviu su įvairių sričių ir skirtingo išsilavinimo atstovais buvo skelbti mūsų šalies žiniasklaidoje. Vienoje vietoje surinkti tekstai vėl atskleidžia temas, kuriomis įprastai domisi prozininkė. Tai yra aistra gyventi nepaisant socialinės aplinkos, santykis su savimi bei pasauliu.

„Kalbasi susitikę“ skaitytojams piešia vaizdingą gyvenimo paveikslą, kuriame niekada neišblėsta vilties spindulys. Tai pozityvūs tekstai apie gyvenimą, žmogiškuosius ryšius bei laiko tėkmę.

Skaitytojai knygoje ras autorės pokalbį su žymia grafike, Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtoja Eva Labutyte. Dalyvausime ir pašnekesyje su skulptoriumi Stanislovu Kuzma pavadintame jo žodžiais: "Aš nuolat šoku per ugnies lanką". Rašytoja kalbino ir Lietuvos literatūros tyrinėtoją, profesorę Viktoriją Daujotytę, taip pat profesorę literatūrologę Vandą Zaborskaitę bei rašytojo Balio Sruogos dukrą Dalią Sruogienę. Į leidinį „Kalbasi susitikę“ įtrauktas susirašinėjimas su Icchoku Meru ir pašnekesys su rašytoja Jurga Ivanauskaite, kuriame moterys diskutavo religijos temomis.

Deja, ne vieno pašnekovo tarp mūsų jau nebėra, tad „Kalbasi susitikę“ tampa ir savotišku minčių paminklu.

V. Urbonaitė-Barkauskienė. Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais

2020 09 21

Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais/ Veronika Urbonaitė-Barkauskienė. - [Vilnius]: Dvi tylos, [2020]. - 113 p.: iliustr.

Veronika Urbonaitė-Barkauskienė ne vienerius metus rašo tinklaraštį „Pterodaktilis ...ir vaikai“. Pagrindinės jo temos – tėvystės iššūkiai šiuolaikiniame pasaulyje. Autorė dažnai kalba apie pusiausvyros paieškas, iššūkius ir bandymą suderinti daugybę savo vaidmenų. Dalį minčių rasime ir knygoje „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“, tiesa, čia taip pat nugulė pasvarstymai, kurie niekada nepasirodė bloge.

Kas gi yra tie devyniasdešimtųjų vaikai? Autorė savo knygoje taip vadina asmenis, kurie gimė per dvidešimtojo amžiaus paskutinius du dešimtmečius. Šie žmonės jau nuo jauno amžiaus gebėjo naudotis technologijomis, internetas jiems nebuvo egzotika, prieinama begalybė informacijos. Visa tai turėdami ir matydami kitus pavyzdžius, jie sau kelia nerealius lūkesčius.

„Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ – socialinis tekstas apie šios kartos tėvystę. Kartos, kuri turi aiškius riboženklius, būdingą elgesį ir savo lūkesčius. Visi įsivaizduoja, kad savo vaikus tikrai augins kažkaip (dar nežinia kaip) kitaip. Juk jie skaito internetą ir viską žino apie tėvystę. Vaikai bus mandagūs, aprengti stilingais drabužėliais, visiems patiks, klausys tėvų. Tik realybė dažnai šiuos lūkesčius truputį nuleidžia. Tada ištinka drama. 

Knyga kalba apie naivų tikėjimą, kad tėvystė bus lengva ir sklandžiai praeis, net neišsipurvinus rankų. Autorė tiesiai kalba apie storos odos užsiauginimą bei puikybės kaukės nusimetimą.

„Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ – atviras tekstas apie nenudailintą motinystę.

G. Florio. Tylios širdys

2020 09 21

Tylios širdys: [romanas]/ Gwen Florio. - Vilnius: Sofoklis, 2020. - 381 p.

JAV žurnalistės Gwen Florio romanas „Tylios širdis“ patiks visiems rašytojo Khaled Hosseini gerbėjams. Istorija mus nukelia į Afganistaną, iš karto po 2001-tųjų rugsėjo 11-osios teroro akto. Tai jaudinanti knyga apie dvi moteris – amerikiečių humanitarinės misijos darbuotoją ir jos vertėją. Nepaisant visiškai skirtingos gyvenimo patirties ir Afganistane didėjančio smurto, tarp moterų užsimezga netikėta draugystė.

Farida yra pakistanietė, kuri gyveno Londone. Nepaisant vakarietiškos patirties, jai tenka prisitaikyti prie tradicijų – moteris ištekinama už įtakingo afganistaniečio sūnaus Gulo. Pastarasis nėra itin patenkintas žmonos išsilavinimu. Po rugsėjo 11-osios teroro akto šeima persikelia į Kabulą, o Faridos vyro tėvas įdarbina marčią amerikiečių organizacijoje. Būtent čia moteris sutinka Martiną ir Livą – amerikiečių porą, kuri į Afganistaną atvyko su humanitarine misija.

Martinas ir Liva atvažiavo padėti moterims. Afganistaniečių padėtis itin prasta. Jos tekinamos per prievartą, turi taikstytis su daugpatyste, prieš jas smurtaujama, neleidžiama mokytis, dirbti, taip pat privalo dėvėti burkas. Amerikiečiai tikisi, kad jų pagalba leis moterims tapti labiau savarankiškomis, mokytis ir dirbti. Farida yra skiriama Livos vertėja. Moterys susidraugauja, tačiau afganistanietė priversta savo vyrui ir uošviui pranešti apie visas amerikiečių organizacijos veiklas. Tuo pačiu Liva savo vyrui pasakoja viską, kas susiję su afganistaniečių vyrais.

Moterų ryšys gilėja, o karo paveiktas Kabulas skirtingai veikia tiek jas, tiek sutuoktinius.

Romanas „Tylios širdys“ vaizduoja sudėtingus dviejų labai skirtingų, bet vienodai stiprių moterų likimus karo konfliktų nuniokotoje šalyje. Draugėms teks patirti tokius išbandymus, kurių nė viena neįsivaizdavo. Skaitytojams suteikiama dar viena proga geriau pažinti Afganistano tradicijas ir kultūrą.

Iš anglų kalbos vertė Rasa Dirgėlė.