M. B. Keane. Šiltinė

2020 09 21

Šiltinė: romanas/ Mary Beth Keane. - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2020]. - 396 p.

Jie vadino ją Mikrobų Moterimi. Šiltininke Mere.

Bėgdama nuo skurdaus ir nepakeliamai sunkaus gyvenimo Airijoje, Merė Melon atvyksta į Niujorką. Užsispyrusi, ryžtinga ir pasitikinti savo jėgomis, sunkiu darbu ji prasiskina kelią į Niujorko aukštuomenės namus ir netrukus tampa visų gerbiama virėja. Tačiau tarnaudama vis kitiems šeimininkams, Merė nė neįtaria, kad paskui ją driekiasi vidurių šiltinės nešamos mirties šleifas.

Susekta ir įkalinta užkrečiamųjų ligų pacientams skirtoje izoliuotoje saloje, visuomenės akyse Merė – mirtį sėjantis monstras, o gydytojams ji – sensacingas atradimas, kad užkratą platinantis žmogus pats niekada nepasijunta prastai. Ir iš tiesų Merė nesijaučia serganti, todėl medikų ir visuomenės veiksmai jai atrodo neteisingi. Ji negali susitaikyti su nelaisve, slegiančia vienatve ir viešu pažeminimu. Tik ne po to, kai dėl visko teko taip sunkiai kovoti.

Iš anglų kalbos vertė Vytautas Petrukaitis.

W. Szpilman. Pianistas

2020 09 21

Pianistas: nepaprasta vieno žmogaus išgyvenimo Varšuvoje 1939–1945 metais istorija / Władysław Szpilman. - Vilnius: Briedis, 2020. - 242 p.: iliustr.

„Pianistas: nepaprasta vieno žmogaus išgyvenimo Varšuvoje 1939–1945 metais istorija“ – skaudus ir asmeniškas kompozitoriaus Władysław Szpilman liudijimas apie Holokaustą. Išgyvenęs Antrąjį pasaulinį karą Władysław Szpilman pasinėrė į gilią depresiją ir negalėjo nustoti savęs kaltinti už tai, kad jis išgyveno, kai tuo tarpu visi artimieji žuvo.

Knyga „Pianistas“ – prisiminimų knyga, autorius teigė, kad jos daugiau niekada neskaitė – buvo tiesiog per sunku.

2002-tais metais garsus pasaulio režisierius Roman Polanski pastatė filmą pagal autoriaus memuarus. „Pianistas“ pelnė tris „Oskarus“. Pagrindinį vaidmenį sukūrė Adrien Brody.

Iš anglų kalbos vertė Ema Bernotaitė.

J. J. Alexander, I. D. Sandahl. Vaikų auklėjimas pagal danus

2020 08 13

Vaikų auklėjimas pagal danus/ Jessica Joelle Alexander ir Iben Dissing Sandahl. - [Vilnius]: Egmont Lietuva, 2020. - 205 p.

Danija, maža šalis Šiaurės Europoje, garsėjanti Hanso Kristiano Anderseno pasaka „Undinėlė", EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) nuo 1973-iųjų beveik kasmet išrenkama šalimi, kurios gyventojai - laimingiausi pasaulyje. Nuo 1973-iųjų! Jie laimingiausiais išrenkami daugiau nei 40 metų iš eilės! Pagalvojus, tai - stulbinantis pasiekimas. Danija dažnai pirmauja ir neseniai Jungtinių Tautų pradėtoje sudaryti „Pasaulio laimės ataskaitoje". Kokia jų nuoseklios sėkmės paslaptis?

Po daug metų trukusių tyrimų manome, kad pagaliau atradome paslaptį, kodėl danai tokie laimingi. Atsakymas gana paprastas - tai jų auklėjimas.

Danų vaikų auklėjimo filosofija ir vaikų auginimo būdas pasiekia gana efektyvių rezultatų: atsparūs, emociškai tvirti, laimingi vaikai tampa atspariais, emociškai tvirtais, laimingais suaugusiaisiais, kurie atkartoja šį efektyvų auklėjimo būdą augindami savo vaikus. Palikimas pasikartoja ir taip gauname visuomenę, kuri daugiau nei keturiasdešimt metų iš eilės pirmauja laimės indeksuose.

Iš anglų k. vertė Ieva Šakelaitė.

N. Hawley. Prieš nukrentant į jūrą

2020 08 13

Prieš nukrentant į jūrą: trileris/ Noah Hawley. - Vilnius: BALTO leidybos namai, 2020. - 415 p.

Intriguojantis premijomis apdovanoto serialų prodiuserio Noah Hawley trileris „Prieš nukrentant į jūrą“ – populiariausia 2016-ųjų metų „Amazon“ vasaros knyga. 2017-tais metais ji gavo „International Thriller Writers Award“ apdovanojimą už geriausią romaną.

Istorija prasideda, kai vieną rūko apgaubtą vasaros vakarą pakyla lėktuvas su vienuolika žmonių. Jame beprotiškai turtingi ir įtakingi asmenys, jų asmens sargybiniai, lėktuvo įgula bei paskutinę minutę prisidėti pakviestas nesėkmingas dailininkas Skotas Barouzas. Po šešiolikos minučių lėktuvas nukrenta. Gyviems likti pavyksta tik Skotui ir jo išgelbėtam turtingos šeimos sūnui – vos ketverių Džėjui. Sužeistas Skotas daugybę kilometrų nuplaukia tempdamas vaiką. Išlikti jam padeda jaunystėje lankytinos plaukimo pamokos.

Pasakojimas šokinėja laiku. Dabartyje gelbėtojo vardą užsitarnavęs Skotas stengiasi pasislėpti nuo žiniasklaidos. Tačiau ši yra pašėlusi, juk lėktuve buvo galingas žiniasklaidos magnatas, valdantis kabelinių tinklą, ir turtingas finansų patarėjas, kuriam grėsė kaltinimai dėl šešėlinių machinacijų. Kas gi nutiko lėktuve? Prasideda raganų medžioklė, kuomet įvairūs komentarai kursto sąmokslo teorijas ir ieško kaltų. Tapytojui Skotui susidoroti su nelaimės pasekmėmis ir dėmesiu lengva nebus.

Tuo pat metu autorius vis grįžta prie lėktuvo keleivių ir kelia klausimus, kodėl gi įvyko katastrofa? Apžvelgiamas kiekvieno dalyvio gyvenimas ir taip sluoksnis po sluoksnio atsiveria šiurpios avarijos priežastys. Ar ją lėmė atsitiktinumas, žmogiškoji klaida, gedimas, o gal sąmokslas? Noah Hawley knygoje „Prieš nukrentant į jūrą“ išlaiko geriausias trilerių tradicijas ir nepaleidžia skaitytojų dėmesio iki pat pabaigos.

Iš anglų kalbos vertė Kęstutis Choromanskis.

J. Baltušis. Vietoj dienoraščio. D. 3: 1984–1990

2020 08 13

Vietoj dienoraščio. D. 3: 1984–1990/ Juozas Baltušis. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2020]. - 1350 p.

Juozas Baltušis (1909–1991) – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas. Keliolikos knygų autorius, iš kurių bene svarbiausios – „Sakmė apie Juzą“, „Parduotos vasaros“, „Su kuo valgyta druska“.

J. Baltušio kūryba turėjo ir turi neginčijamą vertę, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. Netgi pasauliniu lygmeniu pripažinto romano „Sakmė apie Juzą“ reikšmė Lietuvoje dažnai sumenksta aptariant rašytojo politinę laikyseną Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse.

Praėjus 25 metams nuo J. Baltušio mirties, pagal jo paties testamentinę valią atsirado galimybė peržiūrėti rašytojo paveldą, saugomą Lietuvos literatūros ir meno archyve. Paaiškėjo, kad J. Baltušis nuo 1970 m. beveik iki pat mirties rašė labai įdomius kasdienybei skirtus fragmentus, pastabas. Plačiausia prasme šie dienoraščiai – ir įvairialypis visos sovietinės epochos veidrodis.

Trečioji, paskutinė dienoraščių dalis apima 1984–1990 m. Joje veriasi rašytojo tuometinių šeimos santykių drama, nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų Sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, kasdienybės liudijimai. Išskirtinis dėmesys kreipiamas į Lietuvos laisvėjimo procesus, nemažai svarstoma apie bręstančius pokyčius, atsiskleidžia rašytojo laikysenos šių pervartų fone aplinkybės.

Šioje dalyje skaitytojas ras ir išsamią visus tris tomus apimančią asmenvardžių rodyklę.