Walerian Straszewicz

2019 09 07

straševičiusValerijonas Straševičius gimė 1885 m. birželio 20 d. Augustave, augo Rygoje. 1905 m. jis baigė Rygos imperatoriaus Nikolajaus I gimnaziją. Iš brandos atestato matyti, kad mokėsi jis vidutiniškai, geriau sekėsi gamtos mokslai. Po 1905-1907 m. revoliucijos pradėjo studijas Čekijos Taboro žemės ūkio akademijoje, bet dėl silpnos sveikatos jos nebaigė. Vėliau mokėsi Belgijoje,  Krokuvos universitete buvo  Gamtos ir chemijos fakulteto studentu. Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė V.Straševičiui įsigyti mokslinį laipsnį. Sugrįžęs į Lietuvą dirbo Kauno ūkio draugijos Baisogalos bandymų stotyje. Apie 1912 metus vedė Mariją Zenkevič, 1863 m. sukilimo tremtinio Silvestro Zenkevičiaus ir jo žmonos Julijos Andrejevskos dukterį. 1918 m. šeima su vaikais Valerijonu ir Zigmantu  grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Augustave.

1919 m. Panevėžyje kuriantis lenkų gimnazijai, Valerijonas Straševičius buvo pakviestas dirbti mokytoju. Be savo pagrindinių dalykų - chemijos ir fizikos, V.Straševičius dėstė astronomiją, botaniką, zoologiją, geografiją. Lenkų gimnazijoje dirbo iki 1933 m., kai dėl pablogėjusios klausos išėjo į pensiją. Tada persikėlė gyventi į Naujadvarį.

Valerijonas Straševičius jau studijuodamas Čekijoje ir Belgijoje, susidomėjo gamta, ypač drugiais ir vabalais, juos pradėjo rinkti 1915 m. Vasaromis atostogaudamas rinko Lietuvos drugius, vabalus ir plėviasparnius, juos sistemino. Tarp daugybės V. Straševičiaus gabumų reikia paminėti ir aktorinius bandymus. Jis buvo vienas iš Panevėžio lenkų mėgėjų teatro aktorių, tapė iš natūros.

Nebedirbdamas gimnazijoje, V. Straševičius dar daugiau dėmesio skyrė savo pomėgiui. Jis susisiekė su vabzdžių prekybos firmomis ir pirko įdomiausius vabzdžius, atlasus. Pats rinko Vidurio Europos vabzdžius. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse V.Straševičius nupirko ar išmainė vabzdžių, kurių vertė siekė 10 tūkst. litų. Vienoje V. Straševičiaus knygų buvo rasti Zakopanėje daryti herbarai bei surinktų augalų rankraštis.

V. Straševičius tyrė vabzdžius Panevėžio rajone, Naujadvaryje, nors ir nėra paskelbęs atskiro straipsnio. Apie pastebėtas rūšis pranešdavo savo kraštiečiui entomologui Alfonsui Palioniui, dirbusiam Kauno universiteto Zoologijos katedroje.

1940 m. vasarą Naujadvario dvaras buvo nacionalizuotas, o Straševičių šeima išvaryta. Jie apsigyveno Smilgiuose, kur  V.Straševičius atsivežė ir didžiąją dalį savo kolekcijos. 1941 m. birželio 14 d. V.Straševičius su žmona ir uošve buvo ištremtas į Barnaulą, kur turėjo ruošti miško medžiagą, vėliau į Jakutijos krašto šiaurinę dalį, vietovę Stolbi, vėliau - į Bulūną, o po metų - į apskrities centrą Kiu Siur prie Lenos krantų. Valerijonas Straševičius ir tremtyje domėjosi vietos gamta. Išlikusiame 1948 m. dienoraštyje jis aprašo tremtį, Sibiro gamtą, to krašto augalus ir gyvūnus.

Vyresnysis sūnus Zigmuntas tarnavo Lenkijos kariuomenėje ir dėl jo pastangų tėvams buvo leista išvykti į Lenkiją. Neilgai trukus jie persikėlė pas sūnų į Elblongą, kur gyveno su jo šeima.

Valerijonas Straševičius mirė 1968 m. sausio 10 d.