Borisas Eliaševičius

2019 09 10

EliaševičiusBorisas Eliaševičius gimė 1881 m. kovo 26 d. Panevėžyje. 1892 m. su tėvais išvyko į Maskvą, iš kur 1895 m.  vietos karaimų bendruomenė savo lėšomis išsiuntė mokytis į Eupatoriją, naujai atidarytą mokyklą, kurioje buvo ruošiami  karaimų mokyklų mokytojai, vėliau mokėsi karaimų dvasininkų mokykloje.  1903 m. baigęs karinę tarnybą Rusijos imperijos kariuomenėje, pradėjo dirbti mokytoju, juo išdirbo 18 metų. 1907–1914 m. buvo Simferopolio karaimų dvasininkas. Vėliau tapo Eupatorijos kenesos dvasininku, įkūrė pirmąjį chorą, sudarytą iš karaimų mokyklų mokinių.

Po revoliucijų, emigravus Eupatorijos vyriausiajam dvasininkui, pasitraukė mokyklų inspektorius bei karaimų bibliotekos direktorius, Borisas Eliaševičius visas šias pareigas atliko vienas. Dvasinė seminarija, kaip ir karaimų religinė savivalda buvo sunaikintos, 1928 metais uždaryta ir karaimų biblioteka. Iki to laiko ją prižiūrėjo Borisas Eliaševičius. Teko įdėti daug pastangų, kad sukaupti muziejaus bibliotekos turtai nebūtų išblaškyti po visą šalį ar sunaikinti, vis dėl to rinkinys perskirtas į dvi dalis ir saugomas Maskvoje ir Peterburge.

 1919–1924 m. Borisas Eliaševičius vesdavo pamaldas visame Kryme ir Odesoje. 1929 m. dėl sovietų valdžios trukdymo užsiimti religine veikla persikraustė į Maskvą, slaugė sergantį tėvą ir  dirbo įvairius darbus, tačiau jam galiojo griežti valdžios draudimai, kaip dvasininkui. Vis dėl to, nepaisant NKVD įsakymų, 1930 metais atsisakė parašyti viešą atsisakymą nuo dvasininko luomo. Po II pasaulinio karo grįžo į Krymą, 1946–1958 m. dirbo Eupatorijos kenesoje. Mirė 1971 m. sausio 9 d. Eupatorijoje.