Pradžia

Moterys, savo veikla papuošusios Panevėžio krašto istoriją

2019 12 06

Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka kartu su Panevėžio švietimo centru gruodžio 5 d. organizavo III-ąją konferenciją „Iškilios Panevėžio krašto moterys“.

Prisiminti ar naujai atrasti svarbias Panevėžio kraštui moteris susirinko Panevėžio kultūros ir istorijos žmonės, kraštotyrininkai, pedagogai, bibliotekininkai, skaitytojai bei asmenys, besidomintys miesto istorija.

Renginį pradėjo visuomenininkas, skaitovas Juozas Braidokas, perskaitęs ištraukas iš J. Tumo-Vaižganto straipsnio „Tikslus moterų teisių ieškojimas“. Šis straipsnis buvo paskelbtas dienraštyje „Laisvė“ 1913 m. Jame buvo aptariamas to meto moterų siekis ne tik kurti šeimą, bet ir mokytis, dirbti visuomenės labui.

Bibliotekos direktorė Loreta Breskienė, tardama įžanginį žodį, prisipažino nesitikėjusi, kad ši konferencija taps tradicine ir pažadėjo, kad kitąmet sulauksime jos tęsinio.

„Labai svarbu yra prisiminti moteris, kurios savo veikla, kūryba įnešė svarų indėlį ne tik į Panevėžio, bet ir visos Lietuvos kultūrą bei kitas sritis“, – kviesdamas didžiuotis mūsų krašto moterimis, sakė mero pavaduotojas Deividas Labanavičius.

Sveikinimo žodį taip pat tarė Panevėžio miesto tarybos narė, Seimo nario Povilo Urbšio padėjėja Viktorija Poluznovaitė.

Istoriko, publicisto Juozo Brazausko pranešimo tema – „Gydytojos ir visuomenės veikėjos Julijos Janulaitytės-Biliūnienės (1880-1978) vaidmuo rašytojo Jono Biliūno gyvenime ir kūryboje“. Jis pasakojo apie poros sąsajas su Panevėžiu: „Jaunuoliai 1904 m. susituokė ir apsigyveno Moigių namuose (dabartiniame Kraštotyros muziejaus pastate). Julija mieste dirbo dantiste, pasiaukojančiai rūpinosi džiova sirgusiu vyru, sudarė jam sąlygas kurti, parašyti savo geriausius kūrinius: „Liūdna pasaka“, „Piestupis“, „Brisiaus galas“, „Laimės žiburys“. Jei ne Julija, būtume Jono Biliūno netekę bent pora metų anksčiau“, – spėjo istorikas.

Pranešimą „Bajoraitė, vargšų globėja Marija Rusteikaitė“ skaitė mokslininkė, prof. habil. dr. Ona Voverienė. Kaip teigė mokslininkė, bajoriškos kilmės Marija baigė stomatologijos studijas, tačiau į istoriją įėjo ne kaip medikė, o kaip gailestingos ir didelės širdies moteris. „1928-1929 m., Lietuvą užklupus didžiajai pasaulinei krizei, atsirado daug skurstančių. Kunigas J. Tilvytis Panevėžyje įkūrė Šv. Paulo ir Vincento labdaros organizaciją ir pakvietė Mariją dirbti iždininke. Dėka jos ekonomistės talento, mokėjimo bendrauti su žmonėmis ir sėkmės renkant aukas, labdaros organizacijos globotinių skaičius pasiekė net 400. Vėliau M. Rusteikaitė įkūrė savo prieglaudą Vaiguvoje, kur karui prasidėjus priglaudė ir slapstė 15 žydų. Už šią veiklą persekiota Sovietų Sąjungos valdžios, slapstėsi, jog išvengtų tremties“, – pasakojo profesorė.

Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodybos-muziejaus prižiūrėtoja-ekskursijų vadovė Jūratė Pačinskienė savo pranešime „Muziejaus fondus pravėrus: Didžiulių šeimos moterų veikla Panevėžyje“ remdamasi archyvinėmis, daugiausiai Panevėžyje darytomis, nuotraukomis pristatė keturių šios šeimos moterų – motinos ir jos dukrų – švietėjišką, visuomeninę ir politinę veiklą. „Liudvika Didžiulienė buvo pirmoji moteris dramaturgė, beletristė, publicistė, švietėja, lietuvybės mylėtoja, knygnešių talkininkė, kulinarinės literatūros pradininkė, aktyvi visuomenininkė. 1924-1925 m. ji gyveno pas sūnų Puzino g. Panevėžyje. Jos vyriausia dukra, gydytoja, literatė, poetė Ona Didžiulytė-Sketerienė 1922-1924 m. dirbo akušere Panevėžio ligoninėje. Kita dukra Vanda Didžiulytė-Albrechtienė, gydytoja, rašytoja, poetė, visuomenininkė, vertėja, 1933-1941 m. gyveno Panevėžyje. Puzino g. ji buvo įkūrusi dantų gydymo kabinetą, aktyviai dalyvavo draugijos kovai su tuberkulioze veikloje, sudarė jos jubiliejinį veikalą. 1941 m. kartu su kitais gydytojais buvo hitlerininkų sušaudyta Kaizerlingo miškelyje. Jauniausia dukra, Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė buvo dailininkė, pedagogė, rašytoja. 1919-1925 mokytojavo Paliūniškyje, vėliau dėstė lietuvių kalbą Panevėžio mokytojų seminarijoje, dirbo mokytojų profesinėje sąjungoje. 1924-1925 m. ji lankė J. Zikaro dailės studiją, surengė keletą parodų“, – žiniomis dalijosi pranešėja.