Pradžia

G. Sviderskytės knygos „Lituanika. Nematoma pusė“ pristatymas

2019 12 18

Gruodžio 16 d. Viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su televizijos žurnaliste, istorinių dokumentinių filmų kūrėja, istorijos m. dr. Gražina Sviderskyte.

Jau kurį laiką Kanadoje gyvenanti ir tiriamuosius darbus tęsianti Gražina Sviderskytė atvyko į biblioteką pristatyti pagal disertaciją parengtos monografijos – „Lituanica. Nematoma pusė“, kurią 2019 m. išleido leidykla „Aukso žuvys“.

Tai išsamus mokslinis tyrimas, pasakojantis tautos didvyrių Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą istoriją. Net septynerius metus autorė ieškojo ir tyrė JAV, Vokietijos, Lietuvos archyvuose esančius niekada neskelbtus istorinius dokumentus – nuotraukas, schemas, žemėlapius, brėžinius, apklausos protokolus ir kt.

Daugelis galvoja viską žinantys apie herojišką Dariaus ir Girėno skrydį bei tragišką jų likimą. Lakūnai garbinami kaip didvyriai, tačiau užmirštami kaip asmenybės. Prikurta daug straipsnių, knygų, dainų, filmų... Tačiau pasigesta dokumentalaus pasakojimo apie jų skrydį. Kokios asmenybės  Darius ir Girėnas buvo, kokiame istoriniame kontekste gimė jų svajonės, kokios paslaptys gaubia šį įvykį – šie ir daugybę kitų faktų buvo atskleisti renginio metu. 

Monografijoje, aprėpiančioje istoriją nuo 1927 m. iki pat šių dienų, nuodugniai aprašomas pasirengimas skrydžiui, skrydžio eiga, katastrofos aplinkybės, oficialūs tyrimai, slaptos ir viešos reakcijos, apie įvykį kurti mitai. Pasakojimo herojai – ne tik Steponas Darius ir Stasys Girėnas, bet ir daugelis kitų žinomų ar pirmąkart įvardijamų asmenų: lakūnų artimųjų, jų darbdavių, kolegų, draugų, bendražygių, politikų, diplomatų, karininkų, policininkų, Lietuvos laisvės kovotojų, rezistentų ir kt.

Viešnia pasakojo kaip susikūrė idealizuotas mitas arba kolektyvinis pasakojimas apie „Lituanica“. 1935 m., po P. Jurgėlos knygos „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“ pasirodymo, įsigalėjo romantizuota įvykio versija. Rusijai okupavus Lietuvą, atsirado ideologizuotas mitas, perkurtas tarybinei liaudžiai, nukreiptas prieš disidentus ir reakcingus išeivius JAV. Pasibaigus stalinizmo erai, „Lituanicos“ istorija tapo propagandiniu instrumentu.

Renginio metu išsklaidyti keli itin populiarūs ir gajūs „Lituanica“ gaubę mitai apie lėktuvo pašovimą ir lėšų skrydžiui nebuvimą. Lakūnų vargingumo įvaizdis buvo netikslus ir pasitarnavo sovietmečiu kaip KGB propagandinė istorija apie fašistų žemę ir imperializmą. Paneigtas ir mitas, jog S. Darius ir S. Girėnas buvo artimi draugai. Lietuvos didvyriais laikomus vyrus siejo tik dalykinė sutartis, kurią jie derino net 9 mėnesius.  

Susitikimo pabaigoje autorė išsakė savo nuomonę apie galimas katastrofos aplinkybes. Lakūnai nebuvo suderinę skrydžio plano. Formaliai niekas nebuvo įspėtas, jie išskrido netikėtai, nepranešę, neturėdami radijo ryšio, nedegant šviesoms. Tragedijos priežasties hipotezė – prastos meteorologinės sąlygos (rūkas, gūsingas vėjas), besibaigiantis kuras, variklio gedimai bei pasirinkta nesaugi nusileidimo vieta.

Vakaro viešnia sulaukė įdomių klausimų, ne vienas renginio dalyvis susitikimui pasibaigus pasinaudojo proga įsigyti G. Sviderskytės knygą „Lituanica. Nematoma pusė“ su autorės autografu.


Indrė Rapkevičienė,
vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui