Rugsėjo 11 d. Panevėžio Elenos Mezginaitės Parko bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoja, žurnaliste ir lektore Eva Tombak. Renginio metu autorė pristatė savo naujausią knygą „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“, kurioje nagrinėja vieną aktualiausių šių dienų temų. Leidinyje atvirai ir jautriai, bet kartu su lengvu humoru, šviesiu požiūriu kalbama apie gyvenimo brandą, džiaugsmus bei iššūkius, lydinčius vyresnio amžiaus sulaukusius žmones.
E. Tombak – žurnalistė, ilgus metus vadovavusi populiariems žurnalams „Cosmopolitan“ ir „Ieva“, dabar aktyviai domisi žmogaus psichologija, sveikatingumu ir gyvenimo kokybe. Ji yra parašiusi ne vieną knygą, kurioje tyrinėja ne tik jaunystės ar sėkmės temas, bet ir tai, kas dažnai lieka nuošalyje – brandesnį gyvenimo tarpsnį, kupiną tiek iššūkių, tiek naujų atradimų.
Susitikimą viešnia pradėjo klausimu, kuris iš pirmo žvilgsnio skamba paprastai, tačiau iš tiesų neturi vienareikšmio atsakymo: „ar senatvė prasideda sulaukus pensijos, ar kai kūnas ima siųsti pirmuosius signalus? O galbūt senstame nuo pat gimimo? – svarstė E. Tombak.
Renginio metu rašytoja ne tik pasakojo apie knygą, bet ir dalijosi patirtimis bei įkvepiančiomis istorijomis, kvietė pažvelgti į senėjimą be baimės, o kaip į natūralią ir vertingą gyvenimo dalį.
E. Tombak rėmėsi įvairių šalių mokslininkų tyrimais ir įžvalgomis, taip pat skirtingų filosofijų – indų, japonų, kinų ir kitų kultūrų – išmintimi. Ji citavo šventraštį, praturtino savo pasakojimą gyvais pavyzdžiais, anekdotais, todėl pasakojimas buvo ne tik informatyvus, bet ir įtraukiantis klausytojus.
Autorė pateikė praktinių patarimų, kaip senti lėčiau: nepersivalgyti, saugotis nutukimo, kokybiškai miegoti, vengti toksiškų santykių, pyktį transformuoti į kūrybą, ugdyti pozityvų mąstymą, visame kame išlaikyti saiką. Ji pabrėžė, kad prasminga veikla saugo nuo egzistencinės krizės, perteklinė globa mažina savarankiškumą, o sėdimas gyvenimo būdas labai didina demencijos riziką.
Viešnia kvietė permąstyti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie senatvę: ar ji tikrai neestetiška, senamadiška, brangi ar diskriminuojama?
Pasak rašytojos, amžius neturi būti suvokiamas kaip riba ar pabaiga – tai veikiau yra nauja pradžia, leidžianti į gyvenimą pažvelgti iš kitos perspektyvos. Ji kvietė pamatyti ir pozityviąją pusę: brandesniame amžiuje imuninė sistema veikia geriau, atsiranda daugiau laiko sustoti, pasimėgauti gyvenimu, būti „čia ir dabar“, žmonės tampa išmintingesni. Netgi pabrėžė, kad popietė gali būti pats laimingiausias žmogaus gyvenimo laikas.
Susitikimo pabaigoje E. Tombak užsiminė, kad baigia rašyti kitą knygą – šįkart apie šiuolaikinių tėvų ir vaikų santykius.
Dėkojame visiems dalyvavusiems ir kviečiame nepraleisti kitų bibliotekos renginių – rudens sezoną pasitinkame su dar daugiau susitikimų, paskaitų ir įdomių kultūrinių patirčių.
Indrė Rapkevičienė,
vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui

