Panevėžys, 1965–2005

Šiandien pirmą kartą atėjo mintis, o gal aš čia gyvensiu ilgai ilgai. Pamatysiu kaip pakils naujasis teatras Lenino aikštės ir Elektros gatvės kampe, kaip pakils žalias skveras ties juo, vaikščiosiu į tą teatrą. Aš galiu čia gyventi ilgai ilgai – tereikia panorėti.
Bet aš dar nežinau, ar noriu.

/Elena Mezginaitė. Dienoraštis, 1965, gegužės 15 d./

Žurnalistinį darbą nuo 1965 m. Elena Mezginaitė tęsė Panevėžio laikraščiuose „Tėvynė“, „Panevėžio rytas“, „Panevėžio balsas“. Šalia profesinio gyvenimo visada buvo ir poezija.

1966 m. E. Mezginaitės eilėraščius išspausdino žurnalas „Jaunimo gretos“. Nuo 1971 m. eilėraščiai publikuoti rinkiniuose „Poezijos pavasaris“. Išleido keturis eilėraščių rinkinius: „Vasarų vieškeliais“ (1975), „Skardis“ (1982), „Provincijos tango“ (1989), „Šaltas ginklas“ (1999). Po mirties išleista jos kūrybos rinktinė „Mano senas drauge“ (2006, 2014, 2020). Sudarė kitų poetų eilėraščių rinkinių, parengė informacinių leidinių apie Panevėžio rajoną, Panevėžio lėlių vežimo teatrą, šiam teatrui parašė pjesių vaikams. Pagal E. Mezginaitės eilėraščius sukurta apie 20 dainų.

1983 m. poetė priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą. Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Seimo narė, LPS Steigiamojo suvažiavimo delegatė. Ne vienerius metus vadovavo Panevėžio literatų būreliui.

1990–2003 m. E. Mezginaitė pelnė įvairius literatūrinius apdovanojimus.

Elena Mezginaitė asmeniniame gyvenime buvo labai paprasta ir draugiška, mėgo teatrą, gamtą. Žmonės ją mylėjo, o ji – juos. Panevėžyje sukūrusi šeimą užaugino dvi dukras – Mėtą ir Mildą.

Ateities kūrybiniams sumanymams nebuvo lemta išsipildyti – po nelaimingo atsitikimo, 2005 m. vasario 9 d., poetė mirė Vilniuje. Palaidota Panevėžio miesto Šilaičių kapinėse.

Apdovanojimai
1990 m. „Poezijos pavasario“ laureatė;
1990 m. Salomėjos Nėries vardo literatūrinė premija;
1999 m. Julijono Lindės-Dobilo premija už poezijos rinktinę „Šaltas ginklas“;
2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis už Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narystę;
2001 m. Labiausiai nusipelniusi panevėžietė kultūros srityje;
2003 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos stipendija.

Nuotrauka – G. Lukoševičiaus.