Poezijos knyga.
„Man poezijos knygos primena atvirlaiškius. Jau vien dėl tos priežasties, kad nieko labiau atviro ir asmeniško už eilėraštį nėra, o skaitytojas jį irgi priima – arba ne – kaip viešą, bet tuo pačiu būtent tik jam skirtą. Esu išbandžiusi publicistiką, prozą, dokumentiką. Šiuose žanruose gali pasislėpti, virsti kuo panorėjęs, kuo patogu ar reikia atrodyti. Poezijoje esi kaip ant delno. Todėl prireikė daug metų, kol pasiryžau sudaryti šią knygą. Net puikiai suprasdama, koks netobulas tas mano projektas, paskyriau jį žymioms istorinėms asmenybėms Gabrielei Petkevičaitei-Bitei ir Felicijai Bortkevičienei, nes tokios moterys įkvepia darbui, kūrybai ir tarnystei savajam kraštui. 0 ką gali žinoti, gal joms, praėjusiame šimtmetyje iškeliavusioms į Anapilį, visai įmanoma pamatyti, kaip ir kuo gyvena šiuolaikinė jų kraštietė. Beje, jau pagalvojusi ir apie …epitafiją sau.
Laikui atėjus, parašykit: „Tai, kuri buvo ir lieka kelyje, turinčiame daugiau nei dvi kryptis.“
Liuda Giedraitytė-Jonušienė