Kelionė per šviesą ir spalvas
912-ųjų žiemą Henri Matisse’ui buvo keturiasdešimt dveji. Jis artėjo prie savo kūrybinės karjeros vidurio, tačiau dar nebuvo pelnęs nei ilgalaikio kritikų pripažinimo ir didesnio visuomenės susižavėjimo, nei finansinio stabilumo. 1905-aisiais radikaliais fovistiniais paveikslais išsiveržęs į avangardo priešakį, menininkas vėliau išgyveno kūrybinę ir asmeninę krizę.
Kadaise laikytas avangardo lyderiu, Matisse’as Paryžiaus meno pasaulyje pamažu tapo nebemadingas. Ankstyvieji jo rėmėjai, tarp jų Gertrudeʼa ir Leo Steinai, nusigręžė ir ėmė kolekcionuoti Pablo Picasso darbus, o pats dailininkas tolesniais metais beveik neberengė parodų. Tuo metu meno scenoje dominavęs kubizmas dar labiau stūmė jį į paraštes. Ieškodamas naujo įkvėpimo ir kūrybinės krypties, Matisse’as nusprendė išvykti iš Paryžiaus.
Beveik spontaniškai jis patraukė į Tanžerą. Jau kurį laiką žavėjęsis islamiškojo meno estetika, dailininkas atsidūrė mieste, kuriame ornamentai, spalvos ir raštai buvo ne muziejų eksponatai, o kasdienio gyvenimo dalis. Nors pirmąją žiemą lydėjo lietus, nemiga, kūrybinės abejonės ir sudėtingos modelių paieškos, Tanžeras netrukus tapo vieta, kur Matisse’as iš naujo atrado tapybos džiaugsmą. Kitais metais jis sugrįžo – ir būtent čia gimė vieni svarbiausių jo kūrinių.
Knygoje „Matisas Maroke“ Jeffas Koehleris pasakoja apie šį lemtingą laikotarpį – dvi žiemas Tanžere, pakeitusias Matisse’o kūrybos kryptį ir palikusias gilų pėdsaką jo mene dar keturiems dešimtmečiams. Sekdamas dailininko pėdomis, autorius atskleidžia paveikslų atsiradimo istorijas, jo santykius su žmona Amélie ir kolekcininkais, parodo, kaip Maroko šviesa, spalvos ir kultūra formavo Matisse’o meninę viziją.
Nuo „Pro langą matomo peizažo“ iki „Zoros terasoje“, nuo „Kasbos vartų“ iki sapniškosios „Marokietiškos kavinės“ – Tanžere sukurti paveikslai šiandien laikomi vienais žaviausių ir reikšmingiausių Matisse’o kūrinių.
Jeffas Koehleris – Barselonoje gyvenantis amerikiečių rašytojas, vienuolikos knygų autorius. Jo kūryba pelnė Jameso Beardo apdovanojimą, buvo įtraukta į „The New York Times“ redaktorių rekomendacijas, o jo knygos ir straipsniai publikuoti „The New York Times“, „The Washington Post“, „The Wall Street Journal“, „Nature“, „Smithsonian“ ir kituose leidiniuose.
Vertė Darius Krasauskas.