Literatūra
Egidijus Jarašiūnas. Apie pirmąsias konstitucijas ir jų reikšmę
Straipsnyje nagrinėjamos XVIII a. pabaigos rašytinės konstitucijos (JAV 1787 m., Lenkijos ir Lietuvos bei Prancūzijos – 1791 m.), žyminčios konstitucionalizmo eros pradžią. Tai vadinamojo pirmojo konstitucijų raidos etapo (pirmosios bangos) konstitucijos, padėjusios pamatus tolesniam konstitucionalizmo įtvirtinimui pasaulyje. Skaityti straipsnį
Darius Kuolys. Kovos dėl respublikos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės saulėlydžio patirtis
Studijoje pateikiamas Respublikos sampratos senojoje Lietuvoje tyrimas, remiantis XVIII a. medžiaga, kuri leidžia XVIII a. II pusėje Lenkijos-Lietuvos valstybėje vykusias politinio ir kultūrinio gyvenimo permainas interpretuoti kaip pilietines kovas dėl Respublikos išsaugojimo ir patobulinimo. Skaityti straipsnį
Rasa Čepaitienė. Gegužės 3-osios konstitucija lietuvių istorinėje atmintyje
Straipsnyje aptariama 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos vertinimų kaita Lietuvos politiniame, akademiniame ir visuomeniniame diskurse nuo tarpukario iki šių dienų. Skaityti straipsnį
Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Nuo 1791 m. gegužės 3 d. iki spalio 20 d. ir po jos: Lietuvos ir Lenkijos valstybinių institucijų „susiliejimo” problema (iždo komisijos pavyzdžiu)
Straipsnyje, pasitelkus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisijos veiklos pavyzdį, aptariama Lietuvos ir Lenkijos valstybinių institucijų centralizavimo problema laikotarpiu nuo 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos priėmimo iki spalio 2,0 d. Abiejų Tautų tarpusavio įžado paskelbimo. Skaityti straipsnį
Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio LDK vizija antrojo valstybės padalijimo akivaizdoje
Straipsnyje aptariami vieno iš LDK konfederacijos vadovų – Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio (1738–1794) ir jo brolio, LDK lauko etmono Simono Martyno Kosakovskio projektai bei jais remiantis mėginama pateikti brolių Kosakovskių įsivaizduojamos LDK viziją. Skaityti straipsnį
Alfredas Bumblauskas. Gegužės 3-iosios Konstitucija: Lietuvos ir Lenkijos užmarštys
Straipsnyje aptariamos pirmosios Konstitucijos vertinimas Lietuvos ir Lenkijos istoriografijoje bei įtaką Lietuvos – Lenkijos santykiams Skaityti straipsnį
Jevgenij Machovenko. Nacionalinės teisės tradicijos ir paveldo vaidmuo reguliuojant piliečio ir valstybės santykius 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijoje
Straipsnyje įvertinama XIV–XVIII a. Lietuvos konstitucionalizmo tradicijos įtaka 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijai ir aptariamas konstitucinio paveldo panaudojimas konstruojant Konstitucijos nuostatas, reglamentavusias piliečio ir valstybės santykius. Skaityti straipsnį
Zigmantas Kiaupa. Kodėl atsirado abiejų tautų tarpusavio įžadas?
1791 m. spalio 20 d. seime priimtas Abiejų Tautų Tarpusavio Įžadas skelbė Liublino unijos tęstinumą, Lenkijos ir Lietuvos valstybių, ne provincijų, federacijos išsaugojimą. Straipsnyje keliams klausimas kodėl šio akto reikėjo lietuviams, kokios politinės tautos formavimosi problemos lėmė šiuos įžadus. Skaityti straipsnį
Vaidotas A. Vaičaitis. 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija ir Lietuvos konstitucingumo tradicija
Straipsnyje pateikiamas trumpas 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos tyrimas Lietuvos konstitucinės teisės požiūriu, kuriuo norima paskatinti Lietuvos konstitucinės teisės specialistų diskusiją dėl Konstitucijos vertinimo. Skaityti straipsnį
Arnaud Parent. Švietimo laikų prancūzų mąstytojų įtaka tautos sampratai 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijoje
Konstitucija buvo parašyta švietimo epochoje ir tuo pačiu metu, kai vyko Prancūzijos revoliucija, todėl straipsnyje svarstoma, kokią įtaką Konstitucijos redaktoriams apibūdinant ir suvokiant tautą bei jos atstovavimo būdą turėjo prancūzų mąstytojai ir įvykiai. Skaityti straipsnį
Lina Balaišytė. „Laimingos revoliucijos“ šventės: apie Gegužės 3-iosios konstitucijos metines Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Straipsnyje aptariama, kaip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje švęstas 1791 m. gegužės 3 dienos konstitucijos priėmimas. Įvykis, amžininkų suvokiamas kaip naujos epochos pradžia, inspiravo tiek oficialių, tiek spontaniškų švenčių rengimą visoje valstybėje. Skaityti straipsnį