Lakūnas instruktorius, akrobatinio skraidymo meistras, treneris, sporto organizatorius.
Gimė 1958 01 11 Kyburiuose (Pasvalio r.) – žuvo 2008 01 14 Rojūnuose (Panevėžio r.), palaidotas Vilniuje Antakalnio kapinėse.
1976 m. baigė Pasvalio vidurinę mokyklą. 1980–1985 m. mokėsi Vilniaus inžineriniame statybos institute, įgijo autotransporto ekonomisto specialybę.
1985–1989 m. – Vilniaus S. Dariaus ir S. Girėno aeroklubo lakūnas instruktorius. Lietuvos, 1984–1989 m. – SSRS rinktinės narys. 1984 m. SSRS čempionato individualioje ir komandinėje įskaitose bronzos, 1985 m. – aukso, 1987 m. – individualioje įskaitoje bronzos medalininkas. Europos čempionato 1989 m. individualioje įskaitoje bronzos, komandinėje – aukso medalininkas. 1988 m. – pasaulio vicečempionas komandinėje įskaitoje. 1989 m. ištikus lėktuvo avarijai patyrė sunkių sužalojimų, tačiau po 2-jų metų grįžo į didįjį sportą.
1996 m. įkūrė Įstros aerodromą (Panevėžio r.). 2000 m. Įstros aerodrome įsteigė V. Lapėno skraidymo mokyklą, jai vadovavo. Aviacijos šventės „Žmogus paukštis“ Panevėžyje rengimo iniciatorius. Jo pastangomis akrobatinio skraidymo entuziastų atsirado Įstros ir Rojūnų aerodromuose, 2001 m. buvo sudaryta Lietuvos Unlimited kategorijos komanda, kuri pirmą kartą dalyvavo pasaulio Unlimited čempionate ir II-osiose pasaulio aviacijos sporto žaidynėse. 2002 m. treniravo Lietuvos akrobatinio skraidymo rinktinę, 1992–2000 m. ir nuo 2004 m. – Ispanijos rinktinę, buvo pasaulio ir Europos akrobatinio skraidymo daugkartinių čempionų ir vicečempionų C. Fantoba, R. Alonso, J. Velarde, J. Socias treneris. 2002 m. Europos Unlimited kategorijos individualioje įskaitoje 8-os, komandinėje – 3-ios, 2004 m. komandinėje – 4-os vietos laimėtojas.
2000 metais „Įstros“ aerodrome V.Lapėnas įkūrė ir savo vardu pavadino skraidymo mokyklą, kurioje daug metų treniravo 2007-aisiais absoliučiu pasaulio čempionu tapusį ispaną Ramoną Alonso ir Ispanijos nacionalinę akrobatinio skraidymo komandą – Europos bei pasaulio vicečempionę.
2002 m. aerodrome Vytautas Lapėnas surengė Europos akrobatinio skraidymo čempionatą, kuriame trečią vietą užėmė šio aviatoriaus parengta Lietuvos komanda, o pats Vytautas iškovojo sidabro medalį už sudėtingiausią laisvąją programą.
V.Lapėnas žuvo 2008 m. sausio 14 d., pilotuodamas malūnsparnį Rojūnų aerodrome, Panevėžio rajone.
Šiam iškiliam aviatoriui atminti sukurtas dokumentinis filmas, kuriame filmo režisierius I.Repšys V.Lapėną pavadino „žmogumi-paukščiu“. Tuo pačiu pavadinimu „Žmogus-paukštis“ 2008-2009 m. Rojūnų aerodrome organizuotos įspūdingos, tūkstantines minias sutraukusios aviacijos šventės.
Aviakonstruktorius, lakūnas gimė 1933 09 23 Bikavėnuose (Šilutės r.) – mirė 2024 02 21 Palangoje.
1952 m. pradėjo mokytis Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje. Tais pačiais metais su bendraminčiais įkūrė pogrindinę antikomunistinę organizaciją. Po poros metų ji buvo išaiškinta. 1954 m. suimtas, kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, po Stalino mirties, slopstant represijoms amnestuotas, suklastojus biografijos faktus, pavyko baigti vidurinę mokyklą.
1956 m. įkūrė Šilutės aviacijos sporto klubą, 1960–1973 m. jam vadovavo. 1963 m. baigęs aviacijos kursus gavo lakūno-instruktoriaus teises. 1969 m. baigė Kalugos (Rusija) aviacijos mokyklą, įgijo lakūno-inžinieriaus specialybę. 1974 m. įsidarbino Prienų aviacijos gamykloje lakūnu-bandytoju ir konstruktoriumi.
Nuo 1981 m. gyvena Panevėžyje, pradėjo dirbti miesto aeroklubo inžinieriumi-lakūnu, nuo 1991 m. – V. Kensgailos aviacijos įmonės lakūnu-konstruktoriumi. 2001–2011 m. – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Pirmos klasės lakūnas, aviacijos sporto meistras.
Suprojektavo ir pastatė 9 skraidančius aparatus, pirmąjį – dar būdamas dešimtmetis vaikas. 1958 ir 1959 m. sukonstravo vienvietį ir dvivietį mokomuosius sklandytuvus VK-2 ir VK-3, 1961 m. – lėktuvą „Žuvėdra“ VK-4, 1975 m. – monoplaną VK-5, 1982–1983 m. Panevėžyje atkūrė istorinį S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvą „Lituanica“ VK-6, 1986 m. – skraidančią laboratoriją VK-7 eksperimentiniams lėktuvų mazgams bandyti, 1989 m. – žemės ūkio paskirties lėktuvą „Aušra“ VK-8, 2010 m. – dvimotorį aštuonvietį keleivinį lėktuvą VK-9. Visi gerai įvertinti specialistų, o „Aušra“ už unikalius techninius duomenis pripažinta geriausiu naujos technikos pavyzdžiu Sovietų Sąjungoje, pateko į Gineso rekordų knygą kaip efektyviausias ir ekonomiškiausias tokio tipo lėktuvas.
Daug prisidėjo prie aviacijos istorijos populiarinimo. Sukūrė tris lėktuvo „Lituanica“ kopijas. Pirmoji panaudota filmuojant vaidybinį filmą „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas, 1983). 1993 m., švenčiant S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 60-metį, savo sukonstruota „Lituanica“ skrido maršrutu Kaunas-Soldinas-Kaunas, taip simboliškai užbaigdamas lakūnų žygį. 2003 m., švenčiant „Lituanicos“ skrydžio 70-metį, ja apskrista Lietuva. Norėdamas pademonstruoti Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. su sūnumi Dariumi lėktuvu „Aušra“ išskrido į naujų aviacijos kūrinių parodą Stokholme. Grįžtant sovietinių naikintuvų nutupdyti karinėje bazėje, tardyti, lėktuvą pavyko atgauti tik po Rusijoje įvykusio rugpjūčio pučo.
Įvertinimas
S. Dariaus ir S. Girėno medalis (1993).
Panevėžio miesto garbės pilietis (2003).
Lietuvos paštas išleido pašto voką su V. Kensgailos portretu (2003).
V. Kensgaila – apie Panevėžį:
„Esu Panevėžio patriotas“. („Nesvarbu kokio dydžio rožinis – poteriai tie patys“ : [pokalbis su V. Kensgaila] / [kalbėjosi] Bronius Vertelka // XXI amžius. 2010, vas. 5, priedas „Sidabrinė gija“, p. 1, 3)
Aviatorius, vienas iš Įstros aerodromo įkūrėjų.
Valdas Šimoliūnas gimė ir užaugo Pasvalyje. Baigęs Pasvalio P.Vileišio vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar VGTU), kurį baigė su pagyrimu.
Dar mokykloje V.Šimoliūnas susidomėjo aviacija. Šis pomėgis lydėjo jį visa gyvenimą. Pirmumą jis teikė sklandytuvams.
V.Šimoliūnas buvo vienas iš “Įstros aerodromo” įkūrėjų, artimas žymaus aviatoriaus V.Lapėno bičiulis.
V.Šimoliūnas žinomas kaip aviatorius, sklandytojas, aviacijos rėmėjas.
Valdas Šimoliūnas mire 2008 m. sausio 15 d., kai būnant Italijoje, neatleikė širdis sužinojus apie artimo bičiulio V.Lapėno žūtį.
Darius Išganaitis gimė 1974 metais.
Jis buvo Lietuvos akrobatinio skraidymo rinktinės narys.
Iki žūties jis vadovavo Vytauto Lapėno skraidymo mokyklai, įsikūrusiai Panevėžio rajone, Paįstryje.
2002 m. ore sugedus jo pilotuojamam sportiniam lėktuvui „Jak-50”, Darius Išganaitis sugebėjo jį nukreipti į saugią vietą ir iššokti su parašiutu.
2004 m. balandžio 21 d. Aleksoto aerodrome įvyko sportinio lėktuvo „Su-29” avarija, kurios metu pilotas Darius Išganaitis patyrė mirtinus sužalojimus ir mirė po kelių dienų. Įvykio vietoje žuvo kartu su juo skridęs 37 metų mechanikas Rolandas Žiaugrė.
Darius Išganaitis – vienas talentingiausių ir perspektyviausių Panevėžio krašto lakūnų ir Lietuvos akrobatinio skraidymo pilotų, kuris ne tik atstovavo Lietuvai pasaulio akrobatinio skraidymo varžybose, bet ir parodė didelį drąsos ir profesionalumo pavyzdį. Jo žūtis – skaudi pamoka aviacijos istorijoje, tačiau jo pasiekimai ir drąsa išlieka kaip įkvėpimas ateities lakūnams.
Bronius Zaronskis gimė 1950 01 30 Mediniuose (Pasvalio raj.) aviatorius, karininkas.
1968–1969 m. mokėsi Maskvos aviacijos specialistų karinėje mokykloje.
1973 m. baigė Kauno politechnikumą ir pradėjo skraidyti Panevėžio aeroklube. 1981 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą.
1988–1993 m. ir nuo 2001 m. Panevėžio aeroklubo viršininkas. 1991–1993 m. Panevėžio aviacijos eskadrilės vadas.
1990–1991 m. saugojo orlaivius nuo galimų sovietinių veiksmų paslėpdamas juos sodybose.
1990 m. skraidė virš Baltijos kelio, vežė žurnalistus ir fotografus – prisidėjo fiksuojant tautos vienybės simbolį.
Nuo 2005 m. aktyviai dalyvauja Panevėžio aeroklubo veikloje, organizuodamas renginius, varžybas, šaudymo pratybas ir bendradarbiaudamas su civilinėmis institucijomis bei kultūrinėmis organizacijomis.
Bronius Zaronskis prisidėjo prie civilinės ir karo aviacijos vystymo Lietuvoje, plėtė aeroklubų veiklą. Jo ilgametė patirtis leido – Panevėžio aviacijos centrui išlikti gyvybingam net sudėtingu laikotarpiu.
Bronius Zaronskis – veiklus rezervo organizacijų vadovybės narys ir patyręs aviatorius bei aerodromų atgaivintojas.
Stasys Čepaitis – panevėžietis aviakonstruktorius, aviatorius, entuziastas ir istorinių lėktuvų puoselėtojas.
Stasys Čepaitis yra baigęs orlaivių techninės eksploatacijos studijas ir daugiau nei 40 metų atsidavęs aviacijai. Jis yra Panevėžio aeroklubo pilotas, veteranas. Stasys Čepaitis ėmėsi statyti Farman III biplano kopiją – legendinės 1908 m. H. Farmano konstrukcijos įkaitą panevėžietis atkūrė rankomis iš medienos (uosio, tuopos) ir lininės drobės.
Didžiulis aparatas gali skristi 60-70 km/val. greičiu. Sparno mostas 10,5 m, lėktuvo ilgis 12 m, aukštis 3,60 m, tuščio svoris 420 kg. Juo gali skristi du žmonės.
Lėktuvui pagaminti prireikė uosio ir topolio medienos, plieninių atotampų, apie 95 m lininio audinio sparnams, žinoma, variklio ir 2,5 m diametro propelerio, kuris taip pat gimė dirbtuvėse iš beržo. Pasak statytojo, FARMAN III skraidančių kopijų Europoje šiuo metu nėra.
Sukonstruotas orlaivis toks pat, į kokį prieš 103-ejus metus sėdosi garsusis aviatorius ir lėktuvų konstruktorius, pirmasis Europos lakūnas, apskridęs aplink pasaulį, H. Farmanas. Panevėžietis kopiją kūrė pagal 1910-aisiais vokiečių inžinieriaus Rozendalio padarytus biplano originalius brėžinius.
Aviakonstruktorius S.Čepaitis rezultatu yra patenkintas. „Pastačiau lėktuvą, kuris žavėjo žmoniją prieš 100 metų. Stengiausi viską atlikti kaip galima tiksliau“.
Biplanas – nebe pirmas S.Čepaičio rankų darbas. Prieš keletą metų jo sukonstruotu „Širšės“ sklandytuvu tebesklando vaikai Utenos rajone.
S. Čepaitis per savo Farman III projektą Lietuvai dovanavo ne tik skraidantį lėktuvą, bet ir gyvą istorijos patirtį.
Aurimas Bezaras – panevėžietis, aktyvus Jak‑52 ir akrobatinio sklandymo pilotas, Rojūnų aerodromo savininkas.
Jis Rojūnų aerodrome surengė pasaulio Jak‑52 čempionatą – tapo pagrindiniu renginio iniciatoriumi ir organizatoriumi ir jo siekis populiarinti Lietuvoje akrobatinį skraidymą.
Aurimas Bezaras 2008 m. dalyvavo pasaulio „Jak‑52“ akrobatinio skraidymo čempionate Novosibirske – Lietuvos komanda iškovojo sidabro medalius.
2009 m. birželį–liepą Rojūnuose vykusiame 2‑ame pasaulio „Jak‑52“ pasaulio čempionate A. Bezaras buvo ir pilotas, ir vienas organizatorių – vėl pelnytas sidabro medalis.
2012 m. Maskvoje komandoje A. Bezaras pelnė bronzą, o 2014 m. Pietų Afrikoje – irgi bronzos medalius.
Aurimas Bezaras stiprina akrobatinio skraidymo ir sklandymo kultūrą, telkia entuziastus, formuoja aviacinę kultūrą Lietuvoje ir Panevėžyje, ugdo tradicijas ir aukštą sportinį lygį.
Panevėžio krašto lakūnas, instruktorius, aviakonstruktorius Vincas Mikeliūnas gimė 1942 01 31 metais, Pasvalio rajone.
Aviacija Vincas Mikeliūnas domėjosi nuo vaikystės, nesėkmingai bandė stoti į karo lakūnų mokyklą, po armijos dirbo ryšininku Panevėžio cukraus fabrike ir mokėsi Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakariniame fakultete. Ne tik laisvą laiką skyrė skraidymams, sugebėdavo ir darbo metu atsirasti aerodrome. Skraidyti pradėjo būdamas 28 metų Panevėžio Stetiškių aerodrome ir visą tolesnį gyvenimą paskyrė aviacijai.
Panevėžio aeroklube 14 metų dirbo instruktoriumi, mokinių jau ir suskaičiuoti negali, o pats pagarbiai prisimena savo mokytojus – S. Noreiką, L. Buitkų, A.Virbicką. Pirmąjį savarankišką skrydį atlikęs prieš 37 metus, dabar Vincas skaičiuoja apie 4000 valandų, ore praleistų su lėktuvais Wilga, Jak-12, sklandytuvais.
1977 m. jam buvo suteiktas TSRS sklandymo sporto meistro vardas. Biografiją papildė ir varžybų skrydžiai, teisėjavimas. Aviacija tapo gyvenimo būdu.
Į Lietuvos aviakonstravimo istoriją V. Mikeliūnas savo vardą įrašė pastatęs ir išbandęs britiško De Havilland DH-82 „Tiger Moth” kopiją. Pirmieji Vinco kūrinį teigiamai įvertino kolegos, o didesnei publikai lėktuvas buvo pristatytas įspūdingoje aviacijos šventėje „Žmogus-paukštis” Rojūnų aerodrome. Prieškaryje Lietuvos aeroklube buvo skraidoma su trimis tokiais lėktuvais, pavadintais „Kregždutė”, „Kovas” ir „Karvelis”. V. Mikeliūnui yra leista lėktuvą registruoti tokiu pat numeriu LY-LAM – taip buvo registruota anuomet „Kregždutė”.
Vincas Mikeliūnas mirė 2024 12 11 d.
Kunigas, pedagogas, žurnalistas, lakūnas, Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas Virgilijus Veilentas gimė 1961 03 01 Panevėžyje.
1979 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą, 1985 Kauno kunigų seminariją, 1993 socialinių komunikacijų studijas Romos popiežiškajame saleziečių universitete. 1987–1990 kunigavo Karsakiškyje (Panevėžio r.). Nuo 1989 žurnalo „Katalikų pasaulis“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas.1993 m. jis gavo piloto licenziją, gali skraidyti 9 tipų lėktuvais. Skraidymas, aviatoriaus duona jam neblogai pažįstami. Teko paskraidyti karinėse oro pajėgose ir kaip lakūnui, ne tik kapelionui. „Lakūno realybę išmanau, joje gyvenu ir šiandien, tai turbūt man ir kapelionauti kur kas lengviau, kai suprantu žmogų, su kuriuo dirbu ir bendrauju“, – džiaugiasi kunigas.
1995–2005 Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovas.
Nuo 2005 Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas. Vilniaus kunigų seminarijos ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. Apdovanotas Sausio 13 d. atminimo medaliu (2005), Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“ (2007).
Petras Motiekaitis – inžinierius, aviamodeliuotojas, aviakonstruktorius, išradėjas, biologas gimė 1920 m. sausio 29 d. Manaitų k., tuometiniame Smilgių valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Mokėsi Dambavos pradžios mokykloje, Šeduvos progimnazijoje, Panevėžio berniukų gimnazijoje.
Petro Motiekaičio iniciatyva Manaitų kaime buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje aviamodeliuotojų būrelis.
1936 m. rugpjūčio mėn. Kaune vykusiose aviamodeliuotojų varžybose užėmė pirmąją vietą. Už pasiektus rezultatus Lietuvos aeroklubas Motiekaičiui paskyrė stipendiją.
1936 m. įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokylą, kurią baigęs 1941 m. įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.
1937 m. sausio 18d. baigė Lietuvos aeroklubo surengtus aviamodeliuotojų kursus.
1937 metų rugpjūčio 22 d. sklandytojas G.Miliūnas išbandė P. Motiekaičio konstrukcijos sklandytuvą MOTI-1.
Nuo 1941 dirbo inžinieriumi konstruktoriumi Kauno karo aviacijos dirbtuvėse.
Pokario metais dirbo Panevėžio miesto statybinėse organizacijose. 1945 m. atgaivino aviamodeliavimo būrelį Panevėžio berniukų gimnazijoje.
1949–1988 vyriausiasis Šiaulių „Elnio“ odos ir avalynės kombinato inžinierius. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti aviamodelius. Pasiekė 16 pasaulio rekordų aviamodeliavimo srityje. LSSR nusipelnęs išradėjas (1965). SSRS tarptautinės klasės sporto meistras (1971). Parašė knygą „Jaunasis aviamodelistas“ (1957). Mirė 1988 01 28 Šiauliuose.
Petras Motiekaitis – Lietuvos aviamodeliavimo korifėjus, kurio sukurti modeliai pelnė ne vieną pasaulio rekordą.