Mūsų miesto rašytinė istorija prasidėjo nuo Bažnyčios! Ar yra Lietuvoje dar tokių miestų? Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras laiške pamini vietovę, kurioje reikia naujos bažnyčios, tad dovanojąs žemes ir privilegijas, kurios turi atnešti pajamas tos bažnyčios statybai.
Miesto istorija pradedama skaičiuoti tada, kai pirmą kartą paminima rašytiniuose šaltiniuose. Panevėžietė istorikė Ona Maksimaitienė dar 1961 m. įrodė, kad Aleksandro Jogailaičio 1503 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo raštas yra seniausias dokumentas, minintis Panevėžį.
Tiesa, ir iki šios bažnyčios čia gyveno žmonės, turėję savo, pagonišką šventyklą. Istoriniai šaltiniai ją mini buvus prie Nevėžio ir Sirupio santakos, dabartinio Panevėžio apygardos teismo pastato (Elektros g. 9), vis dėlto, rašytinių šaltinių apie ją neišliko.
Ši virtuali paroda apžvelgia Panevėžio šventoves, išlikusias, veikiančias ir amžiams dingusias, nepriklausomai nuo religijos.
Parengė vyresn. bibliotekininkė Živilė Snicorytė
- Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra
- Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
- Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia
- Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia
- Panevėžio evangelikų liuteronų bažnyčia
- Panevėžio Viešpaties Prisikėlimo cerkvė
- Panevėžio sentikių Švč. Dievo Motinos Globos cerkvė
- Panevėžio Sinagogos