Marijonų vienuoliai į Panevėžį atvyko 1927 m., įsikūrė prie Švč. Trejybės bažnyčios. Jų veikla buvo orientuota į socialinę pagalbą – steigė prieglaudas, rūpinosi vaikais ir vargšais. Vienuolis Jurgis Tilvytis, tapęs Panevėžio ateitininkų dvasios vadu, aktyviai dirbo su jaunimu ir organizavo įvairias veiklas.
1939 m. marijonų vienuolynas, plėsdamas veiklą, pastatė naują noviciatą (naujokyną) ir koplyčią. Statybomis rūpinosi kunigas Stasys Mažeika, o projektą parengė inžinierius Antanas Gargasas. Koplyčia pašventina 1939 m. rugpjūčio 15 d., per Žolinę, vyskupo Kazimiero Paltaroko. Pokario metais, 1948 m., marijonų vienuolynas ir koplyčia nacionalizuoti ir uždaryti. Pastatas naudotas kino teatrui, sandėliui, Panevėžio krašto archyvui, dar vėliau – vaikų dailės mokyklai. Po nepriklausomybės atkūrimo koplyčia buvo grąžinta bažnyčiai, atnaujinta ir 1993 m. pašventinta, atnaujinimo darbais rūpinosi kunigas R. Pukenis. 2002 metais koplyčia perduota Panevėžio vyskupijai. Vienuolyne įsikūrė vyskupijos Sielovados centras, taip pat skautų, ateitininkų, Maltos ordino ir Gausių šeimų bendrijos būstinės.
