Panevėžio sentikių cerkvė – sentikių maldos namai Panevėžyje, A. Mackevičiaus g. 10. Tai rusų stačiatikių atšakos, nepripažįstančios Rusijos bažnyčios reformos, įvestos 1653–1666 m. patriarcho Nikono įsakymu, vienabokštė medinė sentikių cerkvė.
Sentikiai – Rusijos ortodoksų bažnyčios atšaka, atskilusi XVII amžiuje, nepripažinusi Nikono reformų. Caro valdžia žiauriai persekiojo stačiatikius, tad jie traukėsi ne tik į savo valstybės pakraščius, bet ir į kitas, gretimas valstybes. Lietuvoje jie įsikūrė daugiausia Aukštaitijoje, nuo XVII amžiaus pabaigos. Į Panevėžį pradėjo keltis XIX amžiaus pirmoje pusėje, maždaug tarp 1825–1858 metų. Be abejo, jie turėjo ir religinę bendruomenę, tačiau, caro valdžios persekiojama, ji nebuvo registruojama, neturėjo ir maldos namų. Caras paskelbė religinę laisvę sentikiams 1905 metais ir po metų, turtingų parapijiečių padovanotoje žemėje, pastatyti pirmi oficialūs sentikių maldos namai. Pirmojo pasaulinio karo metais medinė cerkvė sudegė, atstatyta 1925 metais. Tai nedidelė, medinė, vienabokštė šventovė su tradiciniu svogūno formos kupolu ir kryžiumi. Nors architektūrinė išraiška paprasta, ji atspindi sentikiams būdingą kuklumą ir ištikimybę tradicijai.
