Žymių lakūnų pėdsakai Panevėžyje

Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas

Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas prie lėktuvo „Lituanica“. [JAV 1932 m.]. Iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Pavienių rankraščių fondas

Prieš 90 metų, 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. (Niujorko laiku) iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennet Field) oro uosto pakilo lėktuvas „Lituanica“, pilotuojamas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno ir pasuko Atlanto pusėn, į laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną. Įveikę du kelionės etapus, Kauno jie taip ir nepasiekė. Lėktuvas sudužo tuometinės Vokietijos Soldino apylinkėse (dabar – Lenkijos teritorija), abu lietuviai žuvo. Iki tikslo jiems tebuvo likę vos 650 km.

Lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą – vienas įsimintiniausių tarpukario Lietuvos įvykių.

1933 m. liepos 23 d. „Panevėžio balso“ 1-ajame puslapyje išspausdinta juodai įrėminta informacija apie įvykusią tragediją

 Šis Lietuvos lakūnų skrydis pasaulinėje aviacijos istorijoje reikšmingas tuo, kad jie skrido 6411 kilometrų nenusileisdami 37 val. 12 min. Tuo metu tai  buvo antras skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygis, jų tragiška mirtis tapo daugeliui įkvėpimo šaltiniu.

Panevėžio balsas, 1933, liep. 23, p. 1. Iš Panevėžio kraštas virtuliai

Tuoj po tragiško įvykio, 1933 m. liepos 19 d. Panevėžio šaulių teatre įvyko lakūnų  Dariaus ir Girėno minėjimas. „<…> Buvo keli pranešimai, sugrota gedulingas maršas ir choro pagiedota malda už mirusiuosius. Scenoje kabėjo gedulo juostomis perrištos 2 tautos vėliavos, gėlėmis nusagstytas aeroplano propeleris ir abiejų žuvusiųjų vandenyno nugalėtojų atvaizdai. Girdėt, kad žadanti būti speciali paskaita apie mūsų aviaciją ir velionių Dariaus ir Girėno žygį. Žinoma, čia be specialisto nebus apseita. Panevėžio visuomenė tam pritaria“, – apie įvykusį lakūnų pagerbimą rašyta „Panevėžio balse“ (1933 07 23).

Tarpukario Lietuvoje buvo rūpintasi S. Dariaus ir S. Girėno atminimo įamžinimu: lakūnų vardais pavadintos gatvės, aikštės, tiltai, mokyklos pastatyti paminklai, išleisti pašto ženklai, kuriami literatūros kūriniai, dainos ir kt. Panevėžyje taip pat susirūpinta Dariaus ir Girėno atminimo įamžinimu.

Nežinoma, dėl kokių priežasčių Panevėžyje tarpukariu taip ir neatsirado Dariaus ir Girėno vardu pavadintos gatvės. Tik prasidėjus Lietuvos Sąjūdžiui, 1989 m. Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto sprendimu 51-osios Armijos gatvės pavadinimas pakeistas į Dariaus ir Girėno. Panevėžiečiai aktyviai įsitraukė į Dariaus ir Girėno paminklo statybai organizuotą aukų rinkimo akciją. Deja, monumentas Kaune iki Antrojo pasaulinio karo nebuvo pastatytas. Paminklas Kaune, Ąžuolyne buvo atidengtas 1993 m. (parengtas pagal 1937 m. B. Pundziaus projektą, skulptorius J. Šlivinskas, architektas A. Nasvytis).

S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbis įamžintas ir poezijoje. Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko, veikusio Panevėžyje, karys Vainis Dainoras [J. Gaigalas] parašė poemą „Lietuvio daina plieno sakalams“, skirtą Dariaus ir Girėno skrydžiui, kuri buvo išspausdinta savaitraštyje „Mūsų kraštas“. Pagarbos ženklų žuvusiems didvyriams tiek gausu, kad sunku visus ir išvardinti. Tragiška lakūnų žūtis ir jiems parodytas dėmesys išreiškė tautai svarbias vertybes, į kurias buvo stengiamasi lygiuotis. 

Lakūnas Feliksas Vaitkus

JAV lietuvių lakūnas Feliksas Vaitkus su žmona, Panevėžio miesto burmistras T. Chodakauskas ir kiti lydintieji asmenys su Panevėžio valstybinės gimnazijos bendruomene. 1935.10.16. Iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

Šiemet sukanka 85 metai, kai 1935 m. rugsėjo 21 d. iš Niujorko Floyd Bennet Field aerodromo JAV lietuvių lakūnas Feliksas Vaitkus lėktuvu „Lituanica II“ (Lockheed L-5B Vega) pakilo skrydžiui per Atlantą į laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną. Sėkmingai perskridusi Atlanto vandenyną, „Lituanica II“ dėl nepalankių oro sąlygų buvo priversta nusileisti ne Kaune, kaip planuota, o netoli Ballinrobės miestelio (Ballinrobe, Mayo grafystė) Airijoje. F. Vaitkaus pilotuojama „Lituanica II“ įveikė 5100 km (du trečdalius numatyto 7207 km atstumo), skrydis truko 22 val. 30 min.

Vaitkus pasaulio aviacijos istorijoje tapo šeštuoju pilotu, kuris vienas perskrido Atlanto vandenyną ir vienintelis, kuriam tai pavyko padaryti 1935 m.

Po pergalingo skrydžio, 1935 m. spalio 2 d. lakūnas ats. ltn. F. Vaitkus atvyko į Lietuvą. Jo žmona Marta Vaitkienė iš JAV į Lietuvą atvyko spalio 5 d. Po iškilmingų priėmimų Kaune svečiams buvo pasiūlyta apsilankyti ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Susisiekimo ministerija pasirūpino, kad F. ir M. Vaitkai keliautų nemokamai. Spalio 13 d. F. ir M. Vaitkai išvyko į kelionę po Lietuvą. Spalio 15–17 d. buvo numatyta F. Vaitkaus viešnagė Panevėžyje. Mieste atsakingai ruoštasi garbingo svečio vizitui.

Viešnagės programoje nurodyta svečių apgyvendinimo vieta –„butas Respublikos g. 60“. Tikėtina, kad F. ir M. Vaitkai buvo apgyvendinti šiame banke įrengtame bute, kuris priklausė banko direktoriui Aleksandrui Jurgučiui. F. ir M. Vaitkus sužavėjo prabangiai įrengta banko operacijų salė, kurią puošė skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtos atlantų skulptūros. Pietūs svečiams organizuoti „Vienybės“ klube ir „Metropolio“ restorane. Spalio 16 d. F. Vaitkus su žmona lankėsi Panevėžio gimnazijose, kur juos priėmė šiltai ir entuziastingai. Berniukų gimnazijos direktorius Jurgis Elisonas ir 8-os klasės moksleivis Jonas Klivečka pasveikino Atlanto nugalėtoją visos gimnazijos vardu, o moksleivis Kazimieras Žoromskis (būsimasis dailininkas) F. Vaitkaus garbei perskaitė eilėraštį. F. Vaitkui pasakojant apie skrydį, nebuvo girdėti „nė balselio, visi išsižioję klausėsi“. Mokytojo Mykolo Karkos vadovaujamas choras padainavo keletą dainų. F. ir M. Vaitkai nusifotografavo su gimnazijos bendruomene. Svečius gimnazistai į gatvę išlydėjo „kepurėmis mosuodami ir „valio“ rėkdami“. Mergaičių gimnazijos moksleivės svečiams dovanojo austinį kilimą, kuriuo ypač susižavėjo F. Vaitkaus žmona Marta – „ponia išsitarė, kad ji atvyksianti į Panevėžį mokytis austi tokių kilimų, jeigu apsigyvensianti Lietuvoje…“.

F. Vaitkus dar lankėsi Pajuostyje, kur jo garbei vyko iškilmingas 4-ojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko paradas. Karininkų ramovėje svečiai įsiamžino kartu su Pulko karininkais, ten pat pietavo. Jo pagerbimas ir priėmimas neturėjo sau lygaus pavyzdžio Nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Žinoma, daugiausia įtakos lietuvių visuomenės jausmams turėjo neseniai įvykusi ir tautos sąmonėje dar labai gyva Dariaus ir Girėno tragedija. <…> . Didelę įtaką turėjo labai šilti tėvynėje gyvenančių lietuvių jausmai Amerikos lietuviams. Daug lėmė Vaitkui sutikti komiteto atliktas didelis darbas, iš anksto numatant ir apgalvojant kiekvieną detalę. (Iš: Jasiūnas, Edmundas. Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą. Vilnius, 1995. P. 48).

Felikso Vaitkaus vardu Panevėžyje pavadinta gatvė.