Spalis – sveikatos stiprinimo mėnuo, tad spalio 19-ąją į Viešąją biblioteką pakvietėme Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro, Panevėžio filialo psichologę Moniką Gritėnaitę. Paskaitoje-susitikime „Psichikos sveikatos stiprinimas“ dalyvavo Panevėžio „Minties“ gimnazijos dešimtokai. Psichologei pasiūlius dvi temas: „Stresas“ ir „Savižudybių prevencija“, moksleiviai išsirinko paskaitą „Savižudybių prevencija“.
Psichologė Monika Gritėnaitė pabrėžė, kad tai labai rimta ir jautri tema. Lietuva, pagal jaunų žmonių savižudybių skaičių, vis dar pirmauja Europoje. Panevėžyje 2021 m. nusižudė 24 žmonės. Siaučianti pasaulinė pandemija, privertusi gyventi neįprastomis sąlygomis, ją lydintis karantinas, socialinių kontaktų ribojimai ir ekonominės pasekmės – visa tai veikia žmonių emocinę savijautą. Todėl specialistė priminė moksleiviams svarbiausius dalykus, susijusius su savižudybių reiškiniu ir pagalbos galimybes. Ji pabrėžė, kad normalu, jei kartais būna sunku. Svarbu apie tai kalbėtis, ieškoti pagalbos ir žinoti, kad tu nesi vienas.
Psichologė paminėjo, kad savižudybė, arba mėginimas žudytis retai būna spontaniškas ar impulsyvus sprendimas, dažniausiai tai − ilgai trunkančio proceso rezultatas. Tai parodo didelę žmogaus kančią, kai jis nebenori kentėti. Šį procesą paprastai užbaigia paskutinis lašas − koks nors įvykis. Tačiau specialistė pabrėžė, kad nereikėtų manyti, kad šio proceso neįmanoma sustabdyti. Atpažinus savižudybės rizikos ženklus ir suteikus profesionalią pagalbą, galima padėti bet kuriame etape.
Psichologė Monika Gritėnaitė pastebi, kad žmonės, galvojantys apie savižudybę, rodo įvairių ženklų, siunčia reikšmingų užuominų, iš kurių galima įtarti apie ketinimą nusižudyti ir galimą savižudybės krizę. Ji išskyrė dažniausiai pasitaikančius įspėjamuosius ženklus, galinčius parodyti, kad jaunuolis svarsto apie savižudybę, tai kalbos ženklai: „Be manęs jums bus lengviau“, „Aš nieko negaliu pakeisti“, „Viskas nusibodo“ „Mano gyvenimas beprasmis“, „Niekam aš nereikalingas“, „Jeigu kartais man kas nors atsitiktų“. Taip pat pakitęs elgesys: dažnesnis alkoholio, narkotikų ar vaistų vartojimas, įprastos veiklos ignoravimas, atsiribojimas nuo artimų žmonių, draugų, artimų žmonių lankymas, kad atsisveikintų ir atiduotų brangius daiktus. Ir trečias ženklas – emocijos: neviltis, apatija, nerimas, sutrikimas, bejėgiškumas ir kt.
Psichologė moksleiviams pasakojo apie tą gyvenimo etapą, kai kyla minčių apie savižudybę ir tai, kaip tuo metu sunku, galbūt jaučiamas didžiulis nerimas, prarasta viltis, kad kažkas gali pasikeisti, tačiau reikia nepamiršti, kad išgyvenimai tuo metu – laikina būsena, ir, kad ateityje viskas gali būti geriau, svarbu ieškoti pagalbos. Rekomendavo pasidalinti savo jausmais ir mintimis su žmogumi, kuriuo pasitiki. Psichologė paminėjo, kad daugumai žmonių vienu ar kitu gyvenimo metu kyla minčių apie savižudybę. Kai kurie bandė nusižudyti, tačiau, pasidalinę savo sunkumais, sulaukė pagalbos ir dabar gyvena visavertį gyvenimą. Įvardinus savo mintis apie savižudybę kitam žmogui, galima palengvinti savo naštą ir sulaukti pagalbos. Jeigu artimų žmonių, kuriais pasitikėtum nėra, tuomet galima paskambinti į emocinės paramos tarnybą VšĮ „Jaunimo linija“ (tel. +370 800 28 888). Visą parą budintys savanoriai suteiks galimybę atvirai pasikalbėti, išsakyti savo jausmus ir mintis. Taip pat gali kreiptis į mokyklos ar kitą psichologą, kuris gali padėti išgyventi šį sunkų periodą. Panevėžyje emocinės paramos linija 8 45 505050. Bendras psichologinių krizių įveikimo numeris – 1815. Veikia pirmadienį–sekmadienį 8–20 val. Pagalbą teikia psichologai.
Renginio viešnia Monika Gritėnaitė aptarė ir apie savižudybę sklandančius mitus. Ji pabrėžė, kad mitus išsklaidyti ir formuoti teisingas nuostatas, susijusias su savižudybės reiškiniu − vienas svarbiausių savižudybės prevencijos uždavinių. Klaidinanti informacija trukdo įvertinti žmogaus, kuris mąsto apie mirtį situaciją, jam gresiantį pavojų, kad būtų galimybė tam žmogui laiku suteikti reikiamą pagalbą. Specialistė kalbėjo apie pagalbos teikimą, kaip labai svarbu ir būtina pamatyti, paklausti, įtikinti, nukreipti. Būkime dėmesingi kitam žmogui, įtikinkime jį dėl ko verta gyventi, nukreipkime tą žmogų, kas jam galėtų padėti. Psichologė pabrėžė, kad ne kiekviena krizė baigiasi savižudybe, tik reikia laiku tai pamatyti.
Renginio viešnia buvo paruošusi moksleiviams testą „Kas man yra stresas“. Suskaičiavę surinktus balus gimnazistai įsivertino savo streso lygį tuo metu.
Psichologės Monikos Gritėnaitės paskaita gimnazistams buvo labai naudinga.
Audronė Dzedravičienė,
vyresn. bibliotekininkė