Lapkričio pabaigoje Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje vyko praktinė konferencija „Savanoriai įkalinimo įstaigose: žmonės ir istorijos“. Konferencijoje dalyvavo įkalinimo įstaigose besilankantys savanoriai, Teisingumo ministerijos bei kalėjimų departamento atstovai, įkalinimo įstaigų darbuotojai.
Sveikinimo ir padėkos žodžius savanoriams skyrė Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, akcentuodamas svarbų savanorių indėlį organizuojant nuteistųjų užimtumą bei skleidžiamą žinią visuomenei, kad nuteistieji neturi gyventi atskirtyje.
Savo patirtimi apie organizuojamas veiklas Panevėžio Pataisos namuose, dalinosi Šiaurinės bibliotekos vedėja Lina Dubauskienė. Pranešime „Neformalus ugdymas socialiai pažeidžiamoms grupėms“ L. Dubauskienė pristatė kultūrines edukacines veiklas, kurias Panevėžio pataisos namų nuteistųjų bendruomenei organizuoja jau keletą metų. Daugumai kalinčių moterų skaitymas – populiariausias laisvalaikio praleidimo būdas. Siekiant paskatinti nuteistų moterų asmeninį tobulėjimą bibliotekininkės pradėjo organizuoti skaitymo skatinimo bei biblioterapinius renginius.
Pirmasis žingsnis link biblioterapijos taikymo kalinčioms moterims buvo paskaita, kurios metu nuteistosios buvo supažindintos su biblioterapijos metodu ir jo teikiama nauda bei poveikiu psichinei sveikatai. Po šios paskaitos Pataisos namų gyventojos ypatingai susidomėjo biblioterapine literatūra. Taip atsirado niša prasmingai ir reikalingai veiklai. Pirmieji savarankiškai organizuojami biblioterapiniai užsiėmimai buvo nedrąsūs ir atsargūs, todėl bibliotekininkės labai nudžiugo startavus projektui „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“ į kurį sėkmingai ir įsiliejo. Mums, kaip organizatoriams, dalyvavimas projekte suteikė naudingų žinių, įgavome praktinės patirties bei pasitikėjimo ir mūsų organizuojami biblioterapiniai užsiėmimai tapo metodiškai nuoseklesni, struktūrizuoti.
Pirmas užsiėmimas Panevėžio pataisos namuose vyko kartu su kuratore Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiąja metodininke-tyrėja dr. Daiva Janavičiene. Šiam ir kitiems užsiėmimams moterys ruošėsi iš anksto, skaitė pagal specialistų rekomenduojamą biblioterapinių knygų sąrašą pasirinktus kūrinius. Užsiėmimo metu dalyvės skaitė iš anksto išsirinktas knygos citatas, kurios tuo momentu joms atrodo svarbiausios, reikšmingiausios. Citatų skaitymas, dalijimasis mintimis apie perskaitytą kūrinį, užsiėmimo dalyvėms leidžia naujai pažvelgti ne tik į perskaitytą kūrinį, bet ir į pasaulį.
Praėjusiais metais, pirmąją šv. Kalėdų dieną buvo surengtas ir poetinės biblioterapijos užsiėmimas inicijuotas Lietuvos biblioterapijos asociacijos prezidentės, poetės, prof. dr. Jūratės Sučylaitės. Kalėdinis laikotarpis – vienas gražiausių metuose. Deja, pataisos namų moterims tai liūdna šventė, dar labiau išryškinanti izoliaciją bei socialinę atskirtį, dar skaudžiau išgyvenamas namų ir artimųjų ilgesys.
Biblioterapinė patirtis rengiant lavinamuosius užsiėmimus pravertė ir partnerių teisėmis dalyvaujant pataisos namų organizuotoje „Motinystės įgūdžių lavinimo“ programoje, kuri skirta Panevėžio pataisos namų Vaikų (kūdikių) skyriuje bei Vaiko ir motinos namuose vaikus auginančioms nuteistosioms. Pasak pataisos namų specialistų, kalinčios moterys dažnai neturi pakankamų socialinių vaiko priežiūros ir auginimo įgūdžių. Bibliotekos darbuotojos lankėsi šiame skyriuje ir pasakojo apie garsinio skaitymo naudą vaikų raidai bei artimo ryšio tarp vaiko ir mamos formavimą, demonstravo žaislines, garsines bei interaktyvias knygeles.
Taip pat turime parengę lavinamųjų užsiėmimų ciklą „Slieko Zigmučio pievelė“, skirtą mamoms ir vaikams iki 3 metų amžiaus. Tai lavinamųjų užsiėmimų ciklas, parengtas naudojant emocinius žaidimus (kykavimus, mylavimus, kutenimus ir kt.) bei tautosakos elementus (dainas, lopšines, žaidimus, ritmus, judesius ir kt.). Tautosakos elementas naudojamas kaip estetinės, emocinės raidos priemonė bei vaikų ir suaugusiųjų bendravimo forma.
Kartu su bibliotekininke užsiėmimus veda pedagogė, kuri pradžioje pristato temą bei užsiėmimo metu naudojamų priemonių naudą. Vėliau kartu žaidžiame temą atitinkančius žaidimus, dainuojame daineles ir pan. Vykstantis vaiko ir mamos dialogas yra pasitikėjimo, malonių, meilių santykių užmezgimas, formavimas, meilės pasireiškimas. Žaidžiant mylavimo, pirštukų žaidimus ar dainuojant lopšines suaugusieji aktyviai naudoja glostymo, apkabinimo gestus, kurie palengvina įtampą, susvetimėjimą santykiuose ir padeda užmegzti kontaktą su vaiku, pripildytą gerų jausmų ir ramybės. Pastaruoju metu Motinos ir vaiko namuose gyvenančios mamos, turinčios teisę išvykti be sargybos arba be palydos už įstaigos ribų, pradėjo savarankiškai lankyti bibliotekoje vykstančius „Slieko Zigmučio pievelė“ užsiėmimus. Ir joms, ir jų vaikučiams tai puiki galimybė integruotis į visuomeninį gyvenimą.
Siekiant įvertinti biblioterapinių užsiėmimų efektyvumą, buvo atlikta dalyvių apklausa. Apibendrinus rezultatus galime teigti, kad užsiėmimai pagilino moterų žinias, skatino aktyviai diskutuoti, bendrauti tarpusavyje, padėjo aiškiau formuluoti ir išsakyti savo mintis, o taip pat paįvairino monotonišką kasdienybę, padėjo atsipalaiduoti, užsimiršti ir galvoti pozityviau. Kai kurioms moterims buvo atradimas, kad grožinis literatūros kūrinys gali daryti ne mažesnį poveikį nei psichologinė literatūra.
Lina Dubauskienė,
Šiaurinės bibliotekos vedėja
Nuotraukos: Kalėjimų Departamento