Genezė
Sigitas Tamkevičius. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto genezė ir veikla
1978 m. Lietuvoje įkurtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Jo nariais tapo kunigai Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Vincentas Vėlavičius ir Juozas Zdebskis. Komitetas Lietuvoje ir Vakarų šalyse viešino okupacinio režimo represijas prieš tikinčiuosius ir visa savo veikla liudijo Sovietų Sąjungos žmogaus teisių pažeidimus. Komitetas kovojo ne vien dėl tikinčiųjų teisių, bet ir dėl okupuotos lietuvių tautos laisvės. Skaityti straipsnį
Inesa Puzaitė. Pogrindinis komitetas tikinčiųjų teisėms ginti
Nuslopinus viešąją religinę opozicinę veiklą – Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą (TTGKK), nuo 1984 m. pradžios jo veiklą tęsė pogrindinis Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas, kuris tęsė viešojo komiteto veiklą, tame tarpe – rėmė Katalikų Bažnyčios Kronikos leidimą. Skaityti straipsnį
Edita Sėdaitytė. Savilaida sovietinėje Lietuvoje: istoriografinis aspektas
Straipsnyje nagrinėjami lietuvių mokslininkų atlikti savilaidos tyrimai išeivijoje ir Lietuvoje. Mokslininkų darbai sugrupuoti pagal skirtingus tyrimo aspektus, išryškinant susiformavusias mokslines koncepcijas: savilaida – rezistencinė veikla, savilaida – Lietuvos spaudos istorijos dalis, savilaida – unikalus kultūros fenomenas. Skaityti straipsnį
Egidijus Jaseliūnas. Periodinės savilaidos formavimasis: sovietinio disidentizmo reiškinys ir Lietuvos katalikiškasis judėjimas
Straipsnyje tiriama Rusijos žmogaus teisių, žydų emigracinio ir Lietuvos katalikiškojo judėjimo, kurie atspindi disidentinių judėjimų įvairovę Sovietų Sąjungoje, periodinė savilaida. Skaityti straipsnį
Ainė Ramonaitė, Valdemaras Klumbys, Rytė Kukulskytė. Pogrindžio spaudos leidėjų tinklai sovietmečio Lietuvoje
Straipsnyje analizuojami keturi sovietmečio Lietuvoje ėjusių pogrindžio leidinių – „Vyčio“, „Rūpintojėlio“, „Perspektyvų“ ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ – leidėjų tinklai, nagrinėjama, kokios struktūrinės tinklo savybės gali paaiškinti skirtingą pogrindžio leidinių sėkmę. Skaityti straipsnį
Egidijus Jaseliūnas. Pralaužiant geležinę uždangą: Rusijos disidentų vaidmuo perduodant laisvą žodį į Vakarus
Straipsnyje apžvelgiama rusų disidentų įtaka, kuriant Lietuvos pogrindinę spaudą ir jų pagalba perduoti į Vakarus Lietuvoje leistą pogrindinę literatūrą, tame tarpe „Katalikų bažnyčios Kroniką“ bei bendradarbiavimą platinant informaciją. Skaityti straipsnį
Elena Markuckytė. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veiklos 1978–1983 m. apžvalga
Straipsnyje apžvelgiama Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veikla, katalikų rezistencijos siekius viešai atstovavusi, tikinčiųjų ir kunigų teises gynusi institucija. Chronologiniai rėmai apima 1978–1983 metus, viešos Komiteto veiklos laikotarpį. Svarbiausias šaltinis, kuriuo remtasi, yra 1994 m. išleistas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų Komiteto dokumentų rinkinys bei „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ , taip pat rašoma apie sovietų valdžios poziciją Komiteto atžvilgiu bei kunigų – Komiteto narių teismus. Skaityti straipsnį
Arūnas Streikus. Lietuvos katalikų pilietinio aktyvumo pavyzdžiai ir ribos XX amžiuje
Straipsnyje apžvelgiama Katalikų bažnyčios padėtis XX amžiuje, 2-3 bei 7-9 dešimtmečiuose, jų vieta tarp kitų visuomenės judėjimų. Sąjūdžio išvakarėse Lietuvos visuomenė buvo labai fragmentuota. Jos pagrindą sudarė pilietiškai ir politiškai pasyvių žmonių masė. Jos gilumoje, daugiausia Bažnyčios prieglobstyje, labai pamažu telkėsi pilietinio veikimo židiniai, apsupti jau gana plačios, tačiau dar silpnai artikuliuotos neformalios erdvės, kuri daugiausia apėmė akademinio jaunimo ir inteligentijos sluoksnius. Skaityti straipsnį